„Mes ne vieni deramės dėl tų lėktuvų. Tai svarbu ne tik dėl karinių operavimo ir tarpusavio bendradarbiavimo NATO su sąjungininkais, bet ir derybų prasme mums daug lengviau derėtis, kai stovime kartu kelios Europos Sąjungos (ES) šalys“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Krašto apsaugos ministerijoje teigė ji.
„Nyderlandai yra pagrindiniai, kurie derasi su gamintoju, mes esame įsitraukę į tą patį kontraktą ir į tas pačias derybas“, – tvirtino viceministrė.
Pasak jos, tai turi įtakos kainai, o C-390 „Millennium“ lėktuvus naudos ne viena ES valstybė – dabar jau užsakyta apie 40 orlaivių, kurie veiks ES teritorijoje.
„Tai reiškia, kad ir operacine prasme bendradarbiavimas tarp šalių bus daug efektyvesnis“, – sakė L. Maskaliovienė.
Iš viso perkime dalyvauja devynios šalys.
Krašto apsaugos viceministrė pabrėžė, kad lėktuvai atitinka NATO reikalavimus, visi jautriausi komponentai gaminami JAV ir ES šalyse.
„Jautri įranga montuojama Portugalijoje, tai – „Embraer“ padalinys, kuris atskirtas nuo motininės įmonės“, – tvirtino Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Antanas Matutis.
Pasak L. Maskaliovienės, dėl minėto gamintojo buvo kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.
„Pati kompanija listinguojama Niujorko biržoje, tai nėra valstybinė kompanija, dėl kurios kiltų grėsmė. Ir, kaip minėjau, komponentai, kurie gaminami pačioje Brazilijoje, yra daugiau apie korpusą, metalą, bet ne apie valdymo ar jautrias sistemas, kurios būtų reikalingos karo atveju“, – sakė ji.
L. Maskaliovienės teigimu, tai, kad bus perkami brazilų gamintojo orlaiviai, neužkerta kelio siekti, jog dalį pirkinio finansuotų ES programos.
Ji patvirtino, kad šiuo atveju negalima tikėtis finansavimo iš SAFE programos, tačiau, anot viceministrės, yra kitų.
„ES biudžetas yra daug didesnis negu SAFE programa, SAFE programa yra tik paskola, ne grantas ir ne subsidija, dėl to ieškoma kitų alternatyvų finansuoti šituos lėktuvus“, – sakė viceministrė.
„Būtent dėl to dabar ir šnekamės su Finansų ministerija, nagrinėdami visas ES biudžeto eilutes“, – pridūrė ji.
Anot L. Maskaliovienės, rudenį turėtų būti priimti galutiniai sprendimai dėl braziliškų orlaivių įsigijimo, tada bus aiškūs ir finansavimo šaltiniai.
Ir ji, ir KOP vadas atkreipė dėmesį, kad modernizuoti dabar naudojamų orlaivių „Spartan“ nebūtų racionalu, nes jų galiojimas bet kokiu atveju baigsis 2036 metais.
Viceministrės duomenimis, vien „Spartan“ avionikos atlies atnaujinimui buvo numatyta 153 mln. eurų.
„Tai reiškia, kad investavus į tam tikros technologijos atnaujinimą „Spartan“ lėktuvai nebūtų nauji ir šiuolaikiški, kurie reikalingi kariuomenei. Tada nuspręsta įsigyti naujus lėktuvus, apklausti devyni galimi tiekėjai, vertinti visi oro pajėgų reikalavimai. (...) Pagal operacinius reikalavimus išsirinkti maždaug trys atitinkantys gamintojai“, – aiškino ji.
Be to, pasak KOP vado, „Spartan“ modernizacija užtruktų penkerius merus.
Apie tai, kad Lietuva ketina įsigyti tris braziliškus lėktuvus, viešai pranešta birželio viduryje po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.
Kariuomenės teigimu, šie orlaiviai pasižymi 23 tonų krovinių talpa, 870 kilometrų per valandą greičiu ir daugiau nei 7 tūkst. kilometrų veikimo nuotoliu, taip pat lėktuvai gali atlikti transporto, medicininės evakuacijos, paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo, žvalgybos bei kuro papildymo ore užduotis.
Kaip skelbė BNS, dėl šių lėktuvų įsigijimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas ir jo pavaduotojas opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Pasak jų, pagal anksčiau patvirtintą planą, turėjo būti modernizuoti šiuo metu turimi orlaiviai „Spartan“, o ne įsigyjami nauji. Politikai taip pat teigia, jog krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė galimai dalyvavo neoficialiuose ir nedeklaruotose susitikimuose su galimais lėktuvų gamintojais arba jų atstovais, todėl kyla abejonių dėl to, ar ministerijos vadovybė nėra asmeniškai suinteresuota pirkimu iš „Embraer“.
Parlamentarų teigimu, planuojami įsigyti orlaiviai turi reaktyvinius variklius, nors „dauguma kitų rinkoje esančių karinių transporto lėktuvų naudoja propelerinius variklius“, todėl būtina patikrinti, ar reaktyvinio variklio reikalavimas nebuvo nustatytas kaip išankstinė pirkimo sąlyga, pritaikyta vienam gamintojui.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sako nesuprantanti tokio kreipimosi ir atmeta jų įtarinėjimus. Ministerija savo ruožtu pabrėžia, jog reaktyviniai varikliai nebuvo įtraukti į reikalavimų tokiems orlaiviams sąrašą. tad parlamentarų teiginiai yra melagingi.
Vienintelis su orlaiviu greičiu susijęs operacinis reikalavimas, anot ministerijos – nurodymas, kad nauji transporto orlaiviai pasiektų ne mažesnį kaip 600 kilometrų per valandą greitį.
Nuo 2006 metų Lietuvos karinėse oro pajėgose eksploatuojami transporto orlaiviai „C-27J Spartan“ sensta, o jų eksploatacijos galimybės išseks kitame dešimtmetyje.
Teigiama, kad šie lėktuvai nuo 2030 metų nebegalės skraidyti Europos Sąjungos oro erdvėje, o 2036–2039 metais jų naudojimas turės būti visiškai nutrauktas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
