Priešgaisrinės apsaugos inspekcijos pareigūnai vasarą šioje ugdymo įstaigoje pranešė nustatę galimų pažeidimų ir pristabdė jos veiklą, ji neatnaujinta iki šiol.
„Kai buvo paskelbti papildomi priešgaisriniai reikalavimai, direktorius su jais nesutiko, prasidėjo teisminis procesas. Bet buvo pasakyta labai aiškiai, kad ir kaip pasibaigs teisminis procesas, leidimas nebus išduotas“, – žurnalistams sakė viceministras.
Jo teigimu, mokyklai buvo iškelti reikalavimai, verčiantys keisti pastato konstrukciją.
Pasak R. Skaudžiaus, šioje mokykloje mokėsi apie 120 vaikų, tėvai juos perregistravo į artimiausias mokyklas.
„Mokytojams buvo išmokėtos išeitinės kompensacijos, šiai dienai dar liko dirbti administracija (...) spręsti ūkinius klausimus“, – kalbėjo jis.
Pasak viceministro, kadangi mokykla statyta ir įrengta Lietuvos lėšomis, su Užsienio reikalų ministerija tariamasi, kaip susigrąžinti šioje mokykloje esantį turtą: išmaniąsias lentas, autobusiukus.
Kitoje lietuviškoje mokykloje Baltarusijoje, Rimdžiūnuose, mokosi apie 90 vaikų, tačiau jie ugdomi nebe lietuvių, o baltarusių kalba, nes balandį įsigaliojo autoritarinio šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos dekretas dėl mokymo mokyklose tik rusų ir baltarusių kalbomis.
„Rimdžiūnuose likę du mokytojai, kuriems suteikta galimybė mokyti lietuvių kalbos per neformaliąsias veiklas“, – sakė R. Skaudžius.
Mokykla Rimdžiūnuose taip pat įsteigta Lietuvos iniciatyva ir lėšomis.
Dėl Minsko režimo sprendimo šalyje uždaryti mokyklas ir apriboti galimybę mokyklose mokyti tautinių mažumų kalbomis Vilniuje pirmadienį surengta protesto akcija.
Jos organizatorė, tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač teigė, jog „Baltarusijoje vyksta tikras lietuvių, lenkų tautinių mažumų etnocidas ir baltarusių tautos genocidas“.
