Šie siūlymai buvo įtraukti į šešias komisijos rezoliucijas, priimtas spalio 13–15 dienomis vykusioje sesijoje.
Rezoliucijoje dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo siūloma sudaryti galimybę Lietuvos piliečiams išsaugoti pilietybę įgijus NATO arba Europos Sąjungos valstybių narių ir NATO partnerių pilietybę. Taip pat siūloma tobulinti pilietybės netekimo procedūras, numatant, kad kiekvienu atveju būtų vertinamos pasekmės asmeniui ir Lietuvos interesams.
„Aš tikiuosi politinio sutarimo ir galų gale po referendumų, po įvairių bandymų įstatymą tobulinti (...) manau, kad mes tikrai rasime politinės valios ir išminties, kad šitas įstatymas būtų priimtas“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.
Komisija taip pat ragina skatinti užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti į Lietuvą, užtikrinti socialinių garantijų tęstinumą, palengvinti svetur įgytų kvalifikacijų pripažinimą ir padėti grįžtančių šeimų vaikams įsitraukti į Lietuvos švietimo sistemą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pabrėžė, kad kai kuriems diasporai aktualiems klausimams spręsti nereikia papildomų valstybės finansų.
„Jeigu vėl grįžtu prie tokios pilietybės klausimo, ten nereikia nė vieno cento. Tam reikia politinės valios susitarti, matyti, kur skauda ir kad Lietuva praranda savo žmones, savo vaikus ir savo investuotojus, ir tuos, kurie turėtų grįžti“, – kalbėjo ji.
Kitose rezoliucijose siūloma paskirti atsakingą instituciją užsienyje esančio Lietuvai svarbaus nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui koordinuoti, skirti finansavimą Vokietijoje esančios Renhofo pilies renovacijai ir steigti kultūros paveldo išsaugojimo fondą.
Ekonominio bendradarbiavimo srityje raginama gerinti informacijos apie investavimo ir verslo galimybes Lietuvoje prieinamumą, šalinti biurokratines kliūtis ir aktyviau įtraukti diasporos atstovus į eksporto bei investicijų skatinimo programas.
Komisija taip pat siūlo aiškiau reglamentuoti užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų kūrimą ir naudojimą bei stiprinti diasporos atsparumą propagandai ir dezinformacijai rengiant praktines rekomendacijas, mokomąją medžiagą.
D. Henke teigimu, Lietuvos diaspora taip pat aktyviai įsitraukia į šalies saugumo klausimus.
„Mes irgi jau seniai esame tame kare ir mes pralaimime, nes mums kartais trūksta ir įrankių, ir galimybių, ir žmonių (...) dezinformacijos lauke“, – sakė ji.
ELTA primena, kad 2024 m. gegužės pradžioje vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus pataisai priimti nepakako.
Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat patyrė fiasko.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
