Važiuoja į Turkiją gražios šypsenos, o grįžta be dantų: Lietuvos medikai papasakojo, ką pamato

TAIP PAT SKAITYKITE:

Apstulbo išvydusi, kada patektų pas gydytoją: jei pasiseks, po 2–3 metų paskirs vizitą

Nuo ledų ar kavos gelia dantis? Nenumokite ranka – gali kilti didelių bėdų

Kai skaudą dantį, nors replėmis rauk: kur galima gauti skubią odontologo pagalbą naktį ar savaitgalį?

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Apie kolegų odontologų užsienyje paliktas klaidas mūsų tautiečių burnose kalba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė Ieva Gendvilienė. Pastaruoju metu, populiarėjant madai dantis gydyti ar holivudinę šypseną gauti už dvigubai mažesnę kainą Turkijoje, lietuvių medikai sulaukia skundų.

„Kraujuojančios dantenos, uždegimas, pūliavimas, kaip sakoma tokia suaktyvinta paradontozė. Ir ji atsiranda dėl to, kad netiksliai padaryti protezai. Ir tie tokie palikti laipteliai, krašteliai, kur gali užlįsti maistas, nuolatos sukelia uždegimą“, – pasakoja burnos chirurgė Ieva Gendvilienė. 

Internete pilna įspėjimų, kas nutinka, kai žmogus nepasidomi, kam patiki savo burną.

Atsiimti pinigų už dantis neįmanoma

Dažniausiai tokios pasekmės, kaip sako specialistai, laukia tų, kas į Turkiją važiuoja trumpam, ir baltos šypsenos nori čia ir dabar, net nesigilindami, kas sodina į odontologo kėdę.

„Reikia suprasti, kad jeigu jūs vykstate pas gydytoją vienam kartui, sakykim dešimčiai dienų, tai visos burnos atstatymui ir reabilitacijai, dažniausiai toks gydymas vadinamas radikalus. Tai jeigu, sakykim, dantį galima išgelbėti, neretu atveju tikrai jis bus pašalintas“, – kalba I. Gendvilienė. 

Ir taip susimokėję 300 už vieną dantį, kai pas mus tai kainuoja apie 700 eurų, ne tik užsieniečiai, bet vis dažniau ir lietuvaičiai namo grįžta su akinamai gražiais protezais, bet po jais – nė vieno savo danties.

Prasidėjus bėdoms, ne visi mūsų specialistai apsiima gelbėti, o pinigų, pasak Odontologų rūmų teisininkės, atsiimti iš turkų medikų beveik neįmanoma.

„Nudžiuginti negalime, nes jeigu paslaugos buvo suteiktos ne Lietuvoje, tai mechanizmas, kuris veikė Lietuvoje, tai, tarkim, Pacientų žalos atlyginimo komisija, kreipimasis į akreditavimo tarnybą, teismą, tai visos tos teisinės garantijos, jei paslaugos, kurios buvo gautos Turkijoje, ar kitoje ne ES šalyje, jos neveikia. Aišku, gali pacientas vykti į vietą, kur gydėsi, kur gavo paslaugas, bandyti atgauti pinigus. Teko domėtis, kai kurios klinikos suteikia garantinius raštus“, – teigia Odontologų rūmų teisininkė Vytautė Tarasevičienė. 

Medicininio turizmo kėslai

Teisininkė paaiškina, kaip mūsų tautiečiai pasimauna ant turkų medikų kabliuko. Dažnai kvietimas pigiau susitvarkyti dantis slepiasi po medicininio turizmo skraiste.

„Steigiamos tam tikros įmonės, ar jos įsteigiamos, ar jos tik turi pavadinimą, jos veikia Lietuvoje, kai kurios net ir turizmo kompanijos, yra tam tikri atstovai klinikų. Jie tarsi surenka pradinę informaciją apie pacientą, jį pakonsultuoja ir nukreipia pas gydytoją gauti paslaugą. Tada imamas visas paketas – skrydis, kelionės, viskas, kas yra medicininio turizmo tikslas. Taip jie ir keliauja“, – tikina V. Tarasevičienė. 

Visgi kaip sako teisininkė, dažniausiai tokios konsultacijos be konkrečios paciento apžiūros – nelegalios. Ir taip tautiečiai verbuojami gydytis ne tik į Turkiją, bet ir į Baltarusiją.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.