Anot jos, šiuo metu Vyriausybei, Nacionalinio saugumo komisijai ir Pilietinio pasipriešinimo tarybai numatyta vadovauti ir koordinuoti piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui, šiam tikslui skirtas priemones įgyvendina 15 institucijų.
„Nustatyta, kad nėra vieno koordinuojančio subjekto, kuris užtikrintų visų institucijų veiklos suderinamumą ir pilietinio pasipriešinimo integravimą į visuotinę gynybą valstybės mastu. Įgalintas lyderis padėtų nustatyti bendrus institucijų strateginius tikslus ir kryptis ir sutelkti visus jų turimus išteklius“, – rašoma antradienį išplatintame pranešime.
Audito metu nustatyta, kad šiuo metu nėra suplanuota, kaip būtų organizuojamas ir vykdomas neginkluotas pasipriešinimas krizės, mobilizacijos ar karo atveju.
Anot Valstybės kontrolės, Krašto apsaugos ministerija parengė Neginkluoto pilietinio pasipriešinimo koncepcijos projektą, kuris dar yra derinamas. Patvirtinus koncepciją, Lietuvos šaulių sąjunga iki 2025 metų pabaigos turės parengti veiksmų planą. Šis planas sudarytų galimybes piliečiams nekarinėmis ir nesmurtinėmis priemonėmis prisidėti prie valstybės gynybos, palengvintų ginkluotosioms pajėgoms pavestų užduočių įgyvendinimą, prisidėtų prie valstybės ir savivaldos institucijų veiklos.
„Atlikę auditą matome, kad dar tik planuojama tai, kaip piliečiai turėtų priešintis. Reikiamus pilietinio pasipriešinimo mokymus ir įgūdžius turi gauti kiekvienas. Būtina sudaryti galimybes pasirengti ir žmonėms su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir kitoms jautrioms visuomenės grupėms. Šiuo klausimu svarbu stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis“, – cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Pasak auditorių, būtina stiprinti pilietiškumo kompetencijos ugdymą švietimo sistemoje.
Nuo penai šaulių organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas yra privalomas visiems devintokams, praėjusiais mokslo metais pradėta įgyvendinti atnaujinta pasirenkamoji programa 11–12 klasių mokiniams, tačiau ją, audito duomenimis, renkasi mažiau nei 1 proc. mokinių.
„Aukštosios mokyklos turi autonomiją pačios rengti ir vykdyti studijų programas, tačiau didelį nerimą kelia tai, kad pilietiškumo ugdymas programose net nenumatytas. Aukštojo mokslo tikslas – ugdyti visapusiškai išsilavinusią asmenybę. Pilietiškumo ugdymas didintų studentų patriotiškumą ir skatintų juos dalyvauti visuotinėje gynyboje. Tai ypač svarbu pedagoginių studijų programų studentams, nes būtent jie pilietinio ugdymo žinias perduos savo būsimiems mokiniams“, – sako I. Segalovičienė.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas sudarė galimybes suaugusiems savanoriškai gilinti pilietinio pasipriešinimo žinias ir įgūdžius, tačiau audite teigiama, kad mokymai vykdomi tik apie pusėje šalies savivaldybių, todėl dalis piliečių neturi galimybių pasiruošti pilietiniam pasipriešinimui.
Anot Valstybės kontrolės, taip pat būtina geriau užtikrinti sąlygas mokytis žmonėms su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir kitų specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, šiuo metu mokymai jiems nepritaikyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
