Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
Valdžios troškulys atėmė politinę išmintį ir atsakomybę. Tokį vaizdą stebime po teismo nuosprendžio Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Baimė prarasti valdžią ir postus kausto valdančiąją koaliciją ir ašinę jos partiją – LSDP su premjeru priešakyje, o nuteisti Darbo partijos vadovai sėkmingai naudojasi tokia padėtimi. Bent jau kol kas.
Tikrai keistas teismo sprendimas. Sunkesne bausme nubaustas V.Uspaskich nevaržomas vyksta į Rusiją pavymui sulaukdamas dar ir Seimo vadovybės palaiminimo, o kitiems kaltinamiesiems, nubaustiems mažesne bausme, paliktas galioti rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Beje, nemažai daliai tautiečių panašiose situacijose teismo salėje būna uždedami antrankiai. (Bet teismų sprendimai, kaip ir pati teismų sistema – kita labai aktuali problema, apie kurią čia nekalbėsiu.) Dėl V.Uspaskich kelionės į Rusiją, prisidengiant Urdomos švente, svarbus vienas klausimas: koks kaimyninės šalies politinis projektas gali būti dabar paruoštas Lietuvai?
Galimų prevencinių veiksmų iš Lietuvos valdžios nematyti. Demonstruojamas Prezidentės principingumas labiau panašus į viešųjų ryšių akciją, siekiant politinių dividendų, nei į nuoširdų siekį bandyti spręsti politinę krizę. Juolab, kai tokia politinė padėtis D.Grybauskaitei yra palanki prieš artėjančius Prezidento rinkimus. Nuoširdžiai ir atsakingai besielgiantis šalies vadovas turėtų sukviesti Seimo frakcijų ir partijų vadovus ar atstovus situacijai aptarti ir ieškotų galimų sprendimų padėčiai taisyti.
O jų yra tikrai ne vienas. Galimas ir dabartinės Vyriausybės išsaugojimas, bet be teisiamų Darbo partijos vadovų įtakos. Jei iš koalicijos partnerių būtų pademonstruotas principingumas ir politinė valia, Darbo partijos vadovams ištikimų fanatikų gretos staigiai ir nemenkai aptirptų. Taip jau buvo 2006 m. V.Uspaskich pabėgimo į Rusiją metu. Tokiu atveju dalis darbiečių tikrai būtų suinteresuota išsaugoti valdančiąją koaliciją. Galimas ir taip vadinamas mažumos Vyriausybės variantas, panašiai kaip G.Kirkilo valdymo metu. Neatmestinas turėtų būti civilizuotame demokratiniame pasaulyje politinei, ekonominei, socialinei padėčiai taisyti daug kartų sėkmingai išbandytas pirmalaikių rinkimų variantas.
Dabar Lietuvos politikoje dar dominuoja Darbo partijos vadovų veiksmai ir interesai. Padėtis galėtų keistis, jei Prezidentė ir ašinė koalicijos partija – LSDP baigtų tarpusavio konfrontaciją, susilaikytų nuo populiarumo vaikymosi reitingų lentelėse ir pradėtų ieškoti sprendimų valstybės ir žmonių labui. Visuomenė šioje situacijoje neturėtų likti pasyvia stebėtoja. Jos aktyvumas, manau, galėtų tapti politikų atsakomybės ir politinės valios budintoju.
