Šiaulių rajono valdžia buvusiai globos namų auklėtinei suteikė socialinį būstą, pavadintą vieno kambario butu Šilėnuose. Butu vadinti šią patalpą barake neapsiverčia liežuvis. Tai net ne malkinė suirusiomis durimis, veikiau benamio būstas be langų.
Suteikę pasibaisėtiną pašiūrę, valdininkai atsikratė likimo nuskriausta mergina ir išbraukė iš eilės socialiniam būstui gauti. Tik tokia yra mūsų valstybės, kuriai mokame mokesčius, socialinė parama jos reikalingam žmogui?
Nei durų, nei langų
Ilgas vienaaukštis kelių butų pastatas, vadinamas baraku. Per jo vidurį — plonos palaikės, vėjo perpučiamos durys, užkaltos vos besilaikančia lentele, nes nėra kaip pakabinti spynos. Priebutėlio nėra. Šalia siauras langiukas beveik be stiklo, uždengtas plėvele. Viršlangis — ne geresnis.
Įeiname į „virtuvę“. Dešinėje — aplūžusi indauja su keliais rakandais, kairėje purvina kušetė ir skudurai. Mėtosi alkoholio buteliai, indai. Už jos — suskilinėjusi krosnis ir “šiltoji“ sienelė. Gilumoje dar viena spintelė. Lubos įlinkusios, sienos gal niekada nemačiusios nei dažų, nei tapetų.
Einame toliau. Kelių kvadratinių metrų „kambarėlis“ be lango. Neįžvelgiama tamsa. Durų į “kambarį“ nėra.
Šiaulių rajono gyventoja Elena, prieš kelias dienas pamačiusi, koks būstas paskirtas jos vienuolika metų neoficialiai globojamai merginai, verkė, drebėjo, gėrė vaistus ir nerado sau vietos: „Kur mergelei eiti?“
Kiek aprimusi, nusprendė kreiptis į „Šiaulių kraštą“ ir į rajono Savivaldybę. Norėtų susitikti ir su Seimo nare Rima Baškiene. “Jie tiesiog pasijuokė iš vaiko. Tai visiška griuvena, akmens amžius“, — sakė moteris.
Elena pasakojo kalbėjusi su rajono Savivaldybės darbuotoja, kuriai nepatikęs moters skambutis. Valdininkė esą sakiusi, jog našlaitė gavo butą už dyką ir dar mat reiškia pretenzijas.
Tylėjo, nes bijojo
Naujojo būsto „savininkė“ tylėjo nuo kovo mėnesio, kada “butas“ jai buvo paskirtas. Šilėnuose Ingrida lankėsi kartu su rajono Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu Vytu Astrausku, kuris dabar atostogauja ir telefonu nepasiekiamas. Šilėnuose jai buvo žadėta, kad kambarys bus remontuojamas: sutvarkyta krosnis ir varvančios lubos bei stogas.
Grįžusi pas globėjus, mergina nieko nepasakojo. Kai gavo dokumentus, Elena primygtinai paprašė parodyti būstą. Mergina vis atsikalbinėjo. Pagaliau buvo prikalbinta. Kai nuvažiavo, moteris nustėro.
Pati Ingrida pasakojo, jog nenorėjo sakyti globėjai, kad pašiūrei reikalingas didelis remontas, nėra malkinės, toli šulinys ir tualetas. „Prašiau nevažiuoti, nes bijojau rodyti“.
Paklausta, kodėl sutiko imti šį laužą, mergina atsakė: „O ką aš turėjau daryti? Pasirinkimo tai nėra“.
Ingrida parodė ir būsto suteikimo dokumentus. Tipinė sutartis, pranešimas VST, kad bus nauja elektros vartotoja. Vienas dokumento sakinys tiesiog sukrėtė. Stasys Lembutis, Šiaulių rajono savivaldybės Administracijos direktorius, rašo: „Išbraukiu Ingridą K. iš bendro asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašo“.
Viskas. Padėta dar viena varnelė ties dar viena pavarde. Padėta ir antra. Vieno kambario būstą čia gavo ir viena Šilėnų gyventoja.
Ingrida neturi namų
Ingridos motinai atimtos motinystės teisės. Apie tėvą 21 metų mergina sako nieko nežinanti. Ji gyveno Šiaulių globos namuose. Baigė vienuolika klasių ir išėjo į Suaugusiųjų mokyklą, tačiau vidurinės nebaigė. Gruzdžių profesinėje mokykloje įsigijo statybininkės apdailininkės specialybę. Kadangi nebebuvo darbo, įstojo ir dabar mokosi virėjos amato Šiaulių profesinio rengimo centre.
Ingrida mokslo metais gavo bendrabutį, bet vasarą jo neturės. Stipendijos negavo, nes mokosi antrosios specialybės. Mergina nesitiki per vasarą susirasti kokio nors darbo. Elena ją ramina, jog galės pagyventi jos šeimoje ir padėti nemažame ūkyje. Rugsėjį bendrabutis vėl žadamas.
Kiti atsisakydavo
Alvydas Žirgulis, Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas, pasakojo, jog Savivaldybė Šilėnuose turi du socialinius kambarius, kuriuos vietiniai gyventojai nuolat nusiaubia. Būsto skirstymo komisija nusprendė kambarius kam nors pasiūlyti.
Žmonės šių būstų atsisakydavo, bet Ingrida sutikusi imti kambarį. Globos įstaigoje augusią, praktinės gyvenimo patirties neturinčią merginą pavyko įkalbėti apsigyventi Šilėnuose.
„Jokios problemos čia nėra. Ir jokios prievartos. Ji gali atsisakyti imti šį kambarį ir iš eilės nebus išbraukta. Daug kas atsisako“, — ramino ne Ingridą, bet redakciją A. Žirgulis.
Jis sakė, jog kambarį planavo remontuoti. Sutvarkyti stogą, lubas ir krosnį, kuri matyt šiek tiek paremontuota, bet suskilusi. Dabar, jei Ingrida nebenorinti, šio kambario niekas netvarkys.
Niekas negali pasakyti, kada Ingridai bus pasiūlytas kitas, žmoniškesnis būstas. Ją šefuojanti Elena nuogąstauja, kad Savivaldybė gali kerštauti ir nieko nebesiūlyti.
Dabar Šiaulių rajone šešiose eilėse socialinio būsto laukia 220 žmonių arba šeimų. Nei šiemet, nei pernai rajonas negavo nė lito socialiniams būstams įsigyti. Daugiausia tokių butų — du daugiabučiai — yra Kuršėnų mieste. Kitose vietovėse po vieną kitą.
„Nurašyti neįmanoma“
Šiaulių rajono savivaldybės Administracijos direktorius S. Lembutis pats šio būsto nematęs. „Šiaulių krašto“ paklaustas, kodėl tokios būklės butas vis dar siūlomas gyventi, atsakė, jog nurašyti socialinių būstų praktiškai neįmanoma: “Turi būti labai rimta priežastis“.
Kokia ji, direktorius nenurodė.
Petras BALČIŪNAS
