Lietuva, remdama Europos humanitarinio universiteto (EHU) akademinę bendruomenę, prisideda prie Baltarusijos suartėjimo su Europos Sąjunga (ES), pažymėjo Prezidentas Valdas Adamkus antradienį per susitikimą EHU rėmėjų fondo nariais.
Šalies vadovas Prezidento rūmuose priėmė Šiaurės Ministrų Tarybos generalinį sekretorių Haldorą Asgrimsoną (Halldor Asgrimsson), Europos humanitarinio universiteto rektorių profesorių Anatolijų Michailovą ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorių Evaldą Ignatavičių.
V. Adamkaus nuomone, itin prasminga tampa Lietuvos, kitų Europos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų, Šiaurės Ministrų Tarybos bei Europos Komisijos parama tremtyje įsikūrusiam universitetui. Šitaip vienoje iš ES valstybių studijuojantis Baltarusijos jaunimas įgyja mokslinės ir gyvenimiškos patirties, kurią gali perduoti savo tėvynainiams.
„Didelis Europos humanitarinio universiteto laimėjimas yra tai, kad ši aukštoji mokykla auga ir stiprėja, tampa populiari ne tik tarp Baltarusijos jaunimo, bet ir tarp norinčių aukštąjį išsilavinimą įgyti rusų kalba“, - sakė V. Adamkus.
Prezidentas teigė, kad įsitvirtindamas Lietuvoje ir nuolat gerindamas studijų kokybę Europos humanitarinis universitetas gali tapti vienu iš geriausių humanitarinių universitetų Rytų regione.
Antradienį Vilniuje vyko antroji Europos humanitarinio universiteto Patikos fondo donorų asamblėja. Šio renginio tikslas - pritraukti donorų lėšų į universiteto Patikos fondą ir aptarti tolesnius donorų veiksmus siekiant užtikrinti ilgalaikį ir sklandų Europos humanitarinio universiteto finansavimą.
Asamblėjos dalyvius pasveikino ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pakvietėme Europos humanitarinį universitetą persikelti į Vilnių. Priėmėm sprendimą padėti šiam universitetui todėl, kad matėme didelę prasmę investuoti į nepriklausomą, europietišką jaunų baltarusių švietimą,“ - teigė A. Kubilius.
Pasak Premjero, sėkminga universiteto veikla nebūtų įmanoma ne tik be Lietuvos, bet ir Europos Komisijos, Šiaurės ministrų tarybos bei daugelio kitų šalių, organizacijų ir fondų, remiančių šį baltarusišką universitetą, pagalbos.
„Padėdami Europos humanitariniam universitetui, mes parodome, jog esame už Baltarusijos ateitį Europoje. EHU ne tik siūlo Vakarų civilizacijos vertybėmis grįstą humanitarinį išsilavinimą, bet ir sudaro sąlygas kurti jaunų baltarusių, laikinai apsigyvenusių ir besimokančių Vilniuje, bendruomenę. Ši bendruomenė reikšmingai praturtina Vilniaus akademinį ir kultūrinį gyvenimą“, - pažymėjo Ministras Pirmininkas.
Vilniuje veikiančio nepriklausomo Baltarusijos universiteto Patikos fondo donorų asamblėja sutraukė būrį garbingų svečių. Joje dalyvavo Šiaurės ministrų tarybos generalinis sekretorius H. Asgrimsonas, Premjeras Andrius Kubilius, EHU rektorius A. Michailovas, Europos Komisijos, Čekijos, Danijos, Estijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos ir kitų šalių vyriausybinių institucijų, fondų bei organizacijų atstovai.
Šiuo metu universitetą finansuoja įvairūs donorai, kurių lėšas administruoja Šiaurės ministrų tarybos koordinuojamas Patikos fondas.
Europos Komisija ir Šiaurės ministrų taryba yra didžiausios šio universiteto rėmėjos. EHU taip pat remia Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vengrijos vyriausybės ir įvairūs fondai.
Tikimasi, kad ilgainiui EHU taps finansiškai nepriklausomu universitetu.
Lietuva, pakvietusi šį baltarusių universitetą atnaujinti savo veiklą Vilniuje, prisiėmė įsipareigojimus remti jį, kol susidarys realios galimybės universitetui įsikurti Baltarusijoje. Užsienio reikalų ministerija nuo 2007 metų remia mokymo patalpų EHU išlaikymą ir Vilniaus universiteto vykdomą lietuvių kalbos ir kultūros dėstymo EHU studentams ir dėstytojams programą.
2008 metais Europos Komisija, siekdama užtikrinti ilgalaikį EHU finansavimą, inicijavo EHU Patikos fondo įkūrimą ir pakvietė visas ES nares bei tarptautinius donorus paremti šią iniciatyvą. Lietuvos užsienio reikalų ministerija 2009 metais šiam fondui skyrė 794 tūkst. litų. Šios lėšos skirtos EHU mokymo patalpoms išlaikyti ir lietuvių kalbos ir kultūros dėstymo programai, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
EHU, dėl politinių priežasčių 2004 metais uždarytas Minske, Lietuvos Vyriausybės kvietimu 2005 metais persikėlė į Vilnių. Universitetui yra pripažintas Lietuvos universiteto statusas. Šiuo metu jame mokosi daugiau nei 1000 baltarusių studentų.
