Valdantieji kaltina opozicines partijas nenoru padėti mokytojams ir susidariusią įtampą naudojant būsimų rinkimų agitacijai.
Tokius kaltinimus pirmadienį išsakė Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė, reaguodama į praėjusią savaitę kilusius audringus debatus dėl Seimo nutarimo teksto, kuriuo žadama algas mokytojams kelti nuo šių metų gegužės.
„Opozicijos atstovai tiesiog akivaizdžiai pademosntravo, kad jie nenori spręsti šito klausimo. Tiesiog jiems yra paranku vilkinti šio klausimo sprendimą, išnaudoti esamą situaciją, žinoma, siejant su rinkimais. Ta destrukcija yra kuriama negalvojant apie perspektyvą - maždaug šiandien nors ir tvanas, bet svarbu, kad rinkimai“, - spaudos konferencijoje opoziciją kritikavo I.Šiaulienė.
Parlamentarai praėjusią savaitę ėmėsi svarstyti mokytojų atlyginimų didinimą ir po pateikimo pritarė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos remiamiems dviem darbo grupės pasiūlytiems Seimo nutarimo projektams, kaip kelti algas pedagogams.
Grupė buvo paruošusi du panašius Seimo nutarimo projektus, kurie tarpusavyje skiriasi itin nežymiai, tačiau šis skirtumas plenarinių posėdžių salėje sukėlė audringus debatus.
Valdančiųjų remiamame projekte numatyta, jog pedagogų algos būtų didinamos po 10 proc. nuo gegužės ir nuo rugsėjo. Tuo metu opozicijos variante, šalia minėtos 10 plius 10 proc. nuostatos, numatyta, jog iki liepos Vyriausybė turėtų peržiūrėti biudžetą ir paieškoti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams.
Parlamente daug nesutarimų kilo ir dėl to, kad šiame nutarimo projekte politikai įžvelgė pavojų, jog mokytojai neteisingai supras, kiek procentų jiems bus didinamas atlyginimas.
Opozicijos remiamame projekte rašoma, jog algos mokytojams kils „nuo 2008 m. gegužės 1 d. 10 proc., nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. - dar 10 proc.“. Nesantaiką sukėlė žodis „dar“ - esą jis nurodo, jog nuo rugsėjo mokytojų algos didės 20 proc., kaip yra žadėjusi Vyriausybė, ir plius 10 proc., kuriuos nurodo Seimas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį lėmus tik socialdemokratų frakcijai priklausančio pirmininko balsui pritarė valdančiųjų siūlomam variantui, bet galutinai dėl to turės apsispręsti visas Seimas.
Parlamentarai kiek anksčiau buvo pritarę trims skirtingiems konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios koalicijos pasiūlymams mokytojų atlyginimus didinti jau šį pavasarį ir nelaukti rugsėjo 1-osios, kai darbo užmokestis, kaip numatyta, kils 20 proc.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos 2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą ateinančioms vyriausybėms.
Profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios rengė neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
Pedagogai yra sustabdę streikus, kol Seimo sudaryta darbo grupė tarsis, kurį iš trijų pedagogų algų kėlimo scenarijų verta imtis įgyvendinti, tačiau jei į jų reikalavimus nebus įsiklausyta, žadėjo vėl streikuoti.
