Tauragiškė verslininkė Neringa Kundrotienė daug metų dirbo buhaltere vaikų darželyje, bet vis svajojo kada nors sukurti savo verslą. Svajonei buvo lemta išsipildyti 2007 metų pabaigoje.
Moterišką darbą vaikų darželyje Neringa pakeitė į visiškai nemoterišką darbą taksi įmonėje. Individualios įmonės „Tauro taksi“ savininkė veiklą pradėjo turėdama tris darbuotojus, o šiuo metu įmonėje pluša jau trylika žmonių: administratorė, dvi dispečerės ir dešimt taksi vairuotojų. Per trejus metus sumanios verslininkės vadovaujama įmonė išaugo keturis kartus ir sustoti nežada, nes planuojama priimti į darbą dar bent keletą vairuotojų.
Dirba visą parą
Telefonu 53 333 „Tauro taksi“ galima išsikviesti visą parą. Kasdien nuo 7 iki 23 valandos budi įmonės dispečerė, ji klientų užsakymus radijo ryšiu peradresuoja taksi vairuotojams. Penktadieniais ir šeštadieniais dispečerės budi visą parą. N.Kundrotienė darbo nebijo, todėl kartais ir ji pati sėda prie įmonės dispečerinės pulto.
Kai dispečerės ilsisi, klientų skambučiai specialios įrangos pagalba peradresuojami tiesiai vairuotojams. Įmonės vadovė patikino, jog ištisus metus, visą parą, nepaisant gamtinių sąlygų budi bent po vieną įmonės vairuotoją.
Turi specialų ryšių kanalą
Sovietų laikais įjungęs televizorių ar radiją kartais „užkibdavai“ ant milicininkų, „blaivyklinės“ ar ugniagesių radijo pokalbių ir galėdavai pasiklausyti, kaip milicininkai rengia girtuoklių gaudymo operaciją.
Šiais laikais technika gerokai pažengė į priekį ir radijo ryšio signalai tarpusavyje „nebesipjauna“.
„Tauro taksi“ turi individualų uždarą radijo ryšio kanalą, moka už jį pinigus ir kitiems radijo ryšio naudotojams netrukdo.
Planuoja kelti įkainius
Važiuoti vieną kilometrą „Tauro taksi“ kainuoja 1,5 lito, naktį – 1,6 lito, švenčių dienomis – 2 litai. Kelionė šios įmonės automobiliu Tauragės miesto ribose kainuoja nuo 6 iki 8 litų.
– Paskaičiavome – jei klientas už kelionę sumokėjo 6 litus, tai atmetus išlaidas vairuotojui lieka apie 2 litus. Iš šių pinigų dar reikia išlaikyti dvi įmonės dispečeres. Šiuos skaičiavimus atlikome, kai litras dyzelinio kuro kainavo 3,5 lito. Šiuo metu litras dyzelinio kuro perkopė 4 litų ribą, už kelionę nebelieka nė tų dviejų litų, todėl planuojame įkainius kelti kiek mažiau nei 20 procentų, tik vienu litu, nuo 6 iki 7, tik dar neapsisprendėme kada, – samprotavo pašnekovė.
Norėtų paprastesnės buhalterinės apskaitos
Ūkio ministras Dainius Kreivys vis aiškina, kad lengvėja ir „paprastėja“ verslo sąlygos, buhalterinė apskaita, tačiau taksi įmonės to nejaučia.
– Mums būtų žymiai paprasčiau dirbti, vesti įmonės buhalterinę apskaitą, jei mūsų vairuotojai galėtų dirbti su verslo liudijimais. Deja, įstatymai taksi įmonėms to daryti neleidžia, todėl tenka vesti sudėtingą buhalterinę apskaitą. Laimei, turiu buhalterės išsilavinimą, todėl galiu pati sutvarkyti savo įmonės buhalterinę apskaitą, – kalbėjo individualios įmonės savininkė.
Paslaugų ratas – platus
Konkurencija, noras išsilaikyti rinkoje verčia taksi įmones imtis įvairių, kartais netikėtų paslaugų.
Ženkliai padidinus baudas už vairavimą išgėrus populiari tapo paslauga „parvežk ir mane, ir automobilį“. Anot N.Kundrotienės, dažnai skambina alkoholio paragavę vairuotojai ir prašo parvežti namo ne tik jį, bet ir jo automobilį. Tuomet dispečerė vienu taksi automobiliu siunčia du vairuotojus. Paslauga kainuoja apie 20 litų, bet tai gerokai pigiau nei įkliūti kelių policininkams ir mokėti tūkstantines baudas bei netekti vairuotojo pažymėjimo keleriems metams.
Populiari paslauga – taksi automobiliu nuvežti gėlių ir pasveikinti gimtadienio ar kitos šventės proga.
Kai šalta, daug sniego, populiaru tapo iškviesti taksi vairuotoją, kad jis padėtų užvesti automobilį. Priklausomai nuo aplinkybių neužsivedantis automobilis tempiamas arba užvedamas elektros kabelių pagalba.
Lietuvos statistikos suvestinėse nurodoma, jog Tauragės apskritis – ekonomiškai atsilikęs šalies regionas, tačiau pinigų tauragiškiai turi. Po Tauragės miesto „švietimo reformos“ susidarė tokia situacija, jog dalis mūsų miesto mokinių į mokyklą kulniuoti po 3–4 kilometrus, todėl populiaru tapo... važiuoti į mokyklą taksi automobiliu. Paklausa šiai paslaugai tokia didelė, kad rūpestingi tėveliai taksi automobilius savo mylimoms atžaloms užsako iš vakaro, nes ryte laisvų automobilių nebelieka. Nežinia, kaip mylimos tauragiškės atžalos grįžta iš mokyklos, tačiau užsakymų parvežti iš mokyklos gerokai mažiau nei nuvežti...
Įvairių įmonių užsakymu „Tauro taksi“ automobiliai dažnai važiuoja į kitus Lietuvos miestus, vyksta į oro uostus parsivežti iš užsienio parskridusių įmonių darbuotojų, veža klausytojus į įvairius seminarus, konferencijas, laukia, kol jos pasibaigs ir parveža namo. Taksi toks populiarus, kad netgi vieno Tauragės laikraščio darbuotojai po miestą ir rajoną važinėja taksi automobiliu.
Sniego gausa N.Kundrotienei „pasufleravo“ naują paslaugą. Ji darbuotojams siūlys imtis kastuvų ir esant reikalui vaduoti klientų automobilius iš sniego nelaisvės.
Taksi – lyg socialinis veidrodis
Pagal taksi darbą galima kurti socialinį Tauragės miesto gyventojo portretą. Ryte taksi populiarus tarp mokyklą lankančių tauragiškių, bet vakare jie kažkaip įsigudrina parsigauti namo be taksi pagalbos.
Dirbantys tauragiškiai ryte darbą pasiekia be taksi pagalbos, tačiau vakare namo dažnai vyksta su taksi. Pagal taksi automobilių judėjimo intensyvumą galima nesunkiai nuspėti, kada tauragiškiai švenčia, o ypač tada, kai „prisišvenčia“ –dispečerėms tenka siųsti po du vairuotojus.
Reikia ir pareigūnų pagalbos
– Taksisto darbas labai sunkus, tenka dirbti naktį, per išeigines, šventes, sunku sėdėti automobilyje ir laukti užsakymų, todėl ne visi pajėgia. Būna, kad klientai neatsiskaito, pradeda taksistams grasinti, todėl keletą kartų teko į pagalbą kviesti policininkus. Visi mūsų taksistai turi individualias apsisaugojimo priemones, iškilus pavojui jomis gali pasinaudoti, – pasakojo įmonės savininkė.
Bijo viršyti 100 000 litų ribą
Valdžia vis skatina verslą plėsti, kurti naujas darbo vietas, nes kuo geriau sekasi verslui, tuo daugiau kuriama darbo vietų ir įplaukia mokesčių į savivaldybių, valstybės, „Sodros“ biudžetus.
N.Kundrotienė su baime žiūri į verslo plėtrą, nes įmonėms, kurių metų apyvarta neviršija 100 tūkstančių litų, nereikia mokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o viršijus 100 tūkstančių litų teks mokėti 21 procento dydžio PVM mokestį.
– Jei dabar mano įmonei užkrautų PVM mokestį, ji bankrutuotų. Galima būtų bandyti 21 procentu kelti paslaugų kainą, bet tai nėra gera išeitis, nes atbaidytume klientus. Vienintelė išeitis – dirbtinai stabdyti verslo plėtrą, kad apyvarta neviršytų 100 tūkstančių litų ir netaptume PVM mokėtojais, – verslo užkulisius atskleidė patyrusi buhalterė.
Arūnas STRIKAITIS
