Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios investicinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.
Europos problemos daro neigiamą įtaką visoms turto klasėms, tačiau yra daugybė reiškinių, turinčių ir teigiamą įtaką: pavyzdžiui, besivystančių rinkų augimas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabilumas, pigios akcijos - akcijos kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu yra gerokai žemesnis nei istoriškai susiklostęs vidurkis, centriniai bankai rinkose siekia palaikyti likvidumą.
Per pastaruosius devynis mėnesius padėtis Europoje pagerėjo. Visos kalbos, ką daryti su Graikija, baigtos. Ir nors šalis iš dalies bankrutavo ir neapmokėjo savo skolų, rinkos į tai žvelgia palankiai. Europos centrinio banko likvidumo operacija, ilgametė tūkstančio milijardų eurų refinansavimo injekcija bankinei sistemai irgi gelbsti situaciją. JAV padėtis taip pat geresnė nei prieš pusmetį – palyginti su 9 proc. prieš šešerius mėnesius, dabar nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc.
Noras išlaikyti euro zoną yra didžiulis, todėl mažai galimybių, kad ji subyrės artimiausiu metu. Tačiau dėl skolų problemų ir labai mažo BVP augimo Europoje, euras gali susilpnėti prieš kitas pagrindines valiutas. Mat euro zona šiemet greičiausiai turės neigiamą BVP augimą, palyginus su 2,5 proc. JAV, ar 6-7 proc. besivystančiose rinkose.
Tiesa, daugelis investuotojų paliko eurą ir vėl atsigręžė į JAV dolerį kaip į pagrindinę valiutą. Ilgus metus doleris buvo tarsi “saugaus užutekio” valiuta, todėl kilus neramumams pasaulyje, rinkos dalyviai atsigręždavo į JAV dolerį. Tačiau “saugaus užutekio” valiutos karūną doleris perleido ir beveik dešimtmetį ja puošėsi euras, kol nesprogo Graikija.
Atsargus žvilgsnis į Europos vyriausybių obligacijas
Šiemet tiems investuotojams, kurie išties nori uždirbti pinigų, rekomenduojame atidžiau pažvelgti į investicinius fondus, turtą nukreipiančius į besivystančias rinkas. Tiesa, šiems investuotojams būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius kaip, tarkime, Europos skolų bėdos bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Mat dėl augančių naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, metalo kainų bei brangstančių maisto produktų besivystančiose rinkose gali padidėti infliacija.
Verta pažymėti, jog Europos valstybių vyriausybių obligacijų taip pat nelaikome labai saugiomis, nes tų šalių BVP augimas mažas, skolų krizė rūpesčių kels ir ateityje. Problemas reikia spręsti – arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Tačiau kad ir koks kelias bus pasirinktas, jis tik mažins BVP augimą. Be to, šalys, kurioms sekasi šiek tiek geriau – Prancūzija ar Vokietija – daug eksportuoja į Italiją ar Ispaniją, tad jos taip pat kenčia.
JAV kompanijų, ypač technologijos sektoriuje, akcijos atrodo geriau. Pavyzdžiui, Apple, Intel ar Microsoft balansai – tvirti. Šių kompanijų sukaupta grynųjų suma yra didesnė nei jų skolos . Tai nėra visai normalu, nes paprastai bendrovės turi šiokių tokių skolų. Tačiau šios įmonės dabar uždirba dvigubai daugiau nei prieš finansų krizę - jos augina savo pelną itin greitai ir turi daug grynųjų pinigų.
Spaudimas dėl infliacijos besivystančiose rinkose po truputį slūgsta – tai geras ženklas. Rizika, kad infliacija gali padidėti, vis dar išlieka. Tačiau rinkos juda teigiama kryptimi, nes šalių centriniai bankai jau pradėjo mažinti palūkanų normas. Brazilija tai padarė jau penkerius kartus, Indonezija – tris, Rusija sumažino orientacines palūkanų normas, o Indija ir Kinija sumažino reikalaujamas bankų rezervų normas. Be to, palyginus su vakarų šalimis, besivystančios šalys neturi skolų, o atvirkščiai – tvirtą balansą.
Paprastai rinkos dėl ko nors nerimauja ir infliacija yra vienas iš standartinių nerimo šaltinių. Kol kas infliacijos rinkose nematyti, tačiau ji gali vėl pasirodyti.
V. Kivipelto, „Danske Capital“ fondų valdytojas
