Naujausi duomenys skelbia – naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ignalinoje buvo baigtas kiaulių naikinimas. Liko pašarų ir išmatų utilizavimas, dezinfekavimas. Šiandien vyks Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus vertinamos Afrikinio kiaulių maro užkrato plitimo šalyje prevencijos galimybės. Apie dabartinę situaciją ir ko galima tikėtis „Laisvojoje bangoje“ kalbėjo Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Ekstremali situacija visoje šalyje neskelbiama
Ministrė radijo klausytojams pasakojo, jog Ignalinos teritorijoje veikia apie 10 postų, kuriuose budi policijos pareigūnai ir kariškiai, kurie prižiūri, jog iš teritorijos nebūtų išvežamos kiaulės: „Ignalinos savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją. Kiaulių naikinimą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kaip šnekėjom su įmonės „Idavalg“ vadovais, jie yra viską apdraudę – ne tik paršelių kritimą, bet ir visas išlaidas, kurios yra susijusios su jų naikinimu, utilizavimu“.
„Įmonės direktorius sakė, kad neketina prašyti papildomų pinigų iš valstybės, tačiau už kai kuriuos darbus Ignalinos savivaldybės meras tikisi, kad bus apmokėta iš Ekstremalių situacijų valdymo fondo. Šiandien ir yra kviečiama komisija, kuri spręs, kur ir kaip skelbti ekstremalią situaciją. Ekstremalios situacijos skelbimui visoje Lietuvoje nėra reikalo, nes nėra židinių nei Kėdainių rajone, nei Radviliškio, nei kitur“.
Ministrė tikino, jog valstybiniai pinigai visgi bus skiriami, nes postuose dirba policijos pareigūnai ir kariškiai. Tačiau su ferma susiję darbai ir išlaidos – atsakingos įmonės žinioje.
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateiks visą informaciją apie situaciją, nes dar nepraėjo inkubacinis laikotarpis. Iš kai kurių rajonų taip pat neleidžiama išvežti kiaulių, tačiau ar ten bus skelbiama ekstremali situacija, ar ne, priklausys nuo specialistų pateiktos informacijos“, - tikino ministrė.
Ūkininkams - kompensacijos
Pasak V. Baltraitienės, nors ferma, kurioje naikinamos kiaulės nėra apsauginėje zonoje, trijų kilometrų teritorijoje kiaulės yra skerdžiamos. Jei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, kad kiaulė neinfekuota, ją paskersti vis tiek būtina, tačiau mėsą vagyti galima. Ūkininkas, paskerdęs kiaulę, gaus išmoką už tai, kad turėjo kiaulę paskersti. Ūkininkai, kurių kiaulės buvo paskerstos, tačiau mėsa nesunaikinta, gaus kompensaciją apie 190 lt už kiekvieną paršelį, mat mėsą galima suvartoti. O tiems ūkininkams, kurių kiaulių mėsa buvo sunaikinta, išmokos bus didesnės.
„Kol kas šnekama, kad tose vietose, kur kiaulės naikinamos, jos toliau nebūtų auginamos, o reikėtų pereiti prie kitos ūkio šakos. Kokios yra tolesnės galimybės žmonėms bus išaiškinta – kokiomis priemonėmis jie gali naudotis ir gauti išmokas iš Europos Sąjungos augindami kitus gyvulius. Juo labiau, kad galima pereiti prie galvijininkystės, avininkystės, paukščių auginimo, todėl dėsim visas pastangas, kad padėtume žmonėms, kurie nori ūkininkauti, pereiti prie kitos ūkio šakos. Kreipsimės į Europos Komisiją, kad jiems būtų leista pasinaudoti supaprastintomis sąlygomis ir gauti pinigų kitų gyvulių įsigyjimui“, - tikino Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.
Tvorų tverti neketinama
Apie kadais iškilusį klausimą pasienio zonose tverti tvoras dėl migruojančių gyvūnų V. Baltraitienė tikino: „Tam buvo skirta lėšų ir ta tvora buvo pradėta tverti. Europos Komisija tuomet aiškino, kad jos nereikia, o dabar tai jau pavėluota, nes gyvūnų migracija buvo didelė. Juo labiau, kad užkratą gali nešti net paukščiai. Mes kvietėme Estijos, Latvijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrus pasitarti, kokių bendrų priemonių reikia imtis ir kreipsimės į Europos Komisiją, kad ir jie į tai atkreiptų didesį dėmesį, nes šios ligos židiniai gali atsirasti ne tik Baltijos valstybėse, bet ir pereiti į senąjį žemyną“.
V. Baltraitienė pasakojo, jog kol kas dėl kiaulienos eksporto didelių rūpesčių nepatirta, mat jau kurį laiką iš visos Europos negalima vežti termiškai neapdorotos kiaulienos į Rusiją. Į Latviją uždrausta vežti tik kiaulieną iš Ignalinos regiono.
