Prezidentas Valdas Adamkus vetavo Liustracijos įstatymo pakeitimo įstatymą (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas), nes jo priėmimo procedūra ir turinys pažeidžia Konstituciją.
Šalies vadovas mano, kad priimant naują Liustracijos įstatymą nesilaikyta Seimo statuto – nebuvo gauta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinimo. Tokiu būdu buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinto įstatymų leidybos proceso stadijų seka.
„Šis įstatymas, kaip ir prieš tai teiktos iniciatyvos, iš esmės nesureguliuoja liustracijos proceso, kuris, reikia pripažinti, pateko į aklavietę. Fragmentiškomis, tik dalinėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti istorinio teisingumo“, - pažymi V.Adamkus.
Valstybės vadovas atkreipia dėmesį, kad teismuose pralaimimos dauguma apskųstųjų bylų dėl sąmoningo bendradarbiavimo su KGB.
Prezidento nuomone, taip visuomenės akyse diskredituojama pati liustracijos idėja - nustatyti ir įvertinti asmens ryšių su sovietų slaptosiomis represinėmis struktūromis pobūdį ir garantuoti Lietuvos saugumą.
Prezidento įsitikinimu, šis įstatymas turėtų padėti kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginančią valstybę ir jos gyventojus, piliečių teises ir laisves, saugančią nuo užsienio specialiųjų tarnybų poveikio, šantažo ir bandymo įtraukti į neteisėtą veiklą. Įstatymas turi
įgyvendinti ir valstybės teisę taikyti asmens lojalumo bei patikimumo
valstybei principą.
Šalies vadovas kreipiasi į Seimą ir ragina kritiškai įvertinti jau įvykusį liustracijos procesą: siekti politinio sutarimo dėl jo tolesnės eigos, nustatyti aiškias taisykles ir apibrėžtus terminus.
Tokio sutarimo pagrindu parengtas ir priimtas įstatymas neturėtų kelti abejonių dėl jo atitikimo Konstitucijai bei priėmimo procedūros teisėtumo.
„Liustracija turi padėti visuomenės susitaikymui. Šio proceso negalima paversti politinės kovos priemone“, - mano V. Adamkus.
Prezidento nuomone, būtina susitarti dėl liustracijos termino, nes baigiasi pirmojo Liustracijos įstatymo numatytų apribojimų galiojimas tiems asmenims, kurie sąmoningai bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis.
Įstatymu siekiama nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams. Jiems nėbūtų galima eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar Ministras pirmininkas, užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų. Tokie asmenys taip pat negalėtų būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje.
Įstatymu siekta sutvarkyti ir Liustracijos komisijos veiklą. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais, o naujajame įstatyme įtvirtinamas jos finansavimas. Komisija kurį laiką neturi pirmininko, iš 5 narių tebuvo likę trys 3. Pagarl įstatymą dabar ją sudarytų 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas. Bendrą sudėtį tvirtintų Seimas.
