Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V. Kamblevičius užregistravo Seimo statuto pataisą, pagal kurią Seimo nariai privalėtų dalyvauti bent 75 proc. visų Seime vykstančių balsavimų, antraip gautų mažesnį atlyginimą.
Pats V. Kamblevičius teigia, kad Seimo statutas Seimo nariams akivaizdžiai leidžia piktnaudžiauti dabartine tvarka, nes dabar parlamentarai privalo užsiregistruoti bent pusėje iš anksto numatytų balsavimų.
„Tačiau Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir dingsta iš posėdžių salės“, - išplatintame pranešime spaudai rašė V. Kamblevičius.
Posėdžius iškeičia į komandiruotes
Nors duomenų apie parlamentarų balsavimą praėjusioje Seimo rudens sesijoje dar nėra, Seimas pateikia bendrą 2016-2020 m. metų kadencijos parlamentarų aktyvumo statistiką.
Pagal mažiausiai nuo kadencijos pradžios aplankytus balsavimus Seime, pirmoje vietoje atsidūrė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (8,94 proc. aplankytų balsavimų), antroje – konservatorė Rasa Juknevičienė (30,66 proc. aplankytų balsavimų), trečioje – premjeras Saulius Skvernelis (30,98 proc. aplankytų balsavimų).
Toliau pagal mažiausią aktyvumą balsavimuose rikiuojasi konservatorius Laurynas Kasčiūnas (32,22 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius (33,74 proc.), konservatorius Žygimantas Pavilionis (34,93 proc.), konservatorius Emanuelis Zingeris (35,19 proc.), Agnė Bilotaitė (36,63 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nariai Gediminas Kirkilas (37,04 proc.) ir Valentinas Bukauskas (37,04 proc.).
Portalas tv3.lt jau rašė apie mažiausiai aktyvius parlamentarus ir ministrus. Politologų teigimu, dalis išvardintų Seimo narių posėdžius dažnai iškeičia į komandiruotes, nes priklauso Seimo Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos arba Užsienio reikalų komitetams.
Siūlo alternatyvą
Dalį darbo laiko komandiruotėse užsienyje praleidžiantis konservatorius L. Kasčiūnas neatmeta galimybės įnešti kiek daugiau disciplinos į parlamentarų darbą, tačiau siūlo savitą variantą.
„Labai aiškiai reikia pasakyti, kad kai tu išvyksti Seimo valdybos sprendimu į užsienio komandiruotę, kur atstovauji Lietuvos interesams, natūralu, kad tie posėdžiai turi būti eliminuojami iš statistikos, nes fiziškai negali dalyvauti“, - tv3.lt kalbėjo L. Kasčiūnas.
Parlamentaras taip pat siūlo Seimo narius vertinti atsižvelgiant ne tik į tai, kaip aktyviai jie balsuoja, bet ir į kitus darbo parlamente aspektus.
„Kiek yra inicijuota Seimo įstatymų projektų, pataisų. Ne tik, kur tu padėjai parašiuką grupėje, bet kur tu esi pirmas numeris, kur esi sumanytojas ir panašiai. <...> Seimo nario darbe labai svarbu komunikuoti su visuomene. Dabar aš galėčiau atsidaryti pranešimus žiniasklaidai ir labai drąsiai lygintis su visa absoliučia dauguma. Seimo nario darbas ne tik balsuoti, teikti teisės aktus, bet ir rašyti paklausimus Vyriausybės institucijoms, aiškintis ir panašiai“, - pastebėjo L. Kasčiūnas.
Seimo narys Artūras Skardžius taip pat neatmeta V. Kamblevičiaus pasiūlymo, sakydamas, kad Seimo nariai – etatiniai politikai, kuriems privalu dalyvauti balsavimuose, todėl reikia ieškoti efektyvių priemonių, kaip tai skatinti.
„Aš už paiešką, bet ji negali būti chaotiška. Reikėtų rimtai, turėtų Seimo pirmininkas susidaryti darbo grupę, pasiimti Konstitucinio Teismo teisėjus ir kitus susijusius asmenis ir galų gale surasti veiksmingą modelį, kaip priversti Seimo narius, kad jie dalyvautų priimant sprendimus“, - tv3.lt kalbėjo A. Skardžius.
Tiesa, pats Artūras Skardžius per savo pastarąją kadenciją Seime dalyvavo 39,3 proc. balsavimų. Paklaustas, kodėl, parlamentaras teigė, kad turėjo kitą užsiėmimą, nes prieš jį „buvo politinio terorizmo užsakyta banga ir turėjau žaisti kitus žaidimus“.
Baiminasi apynasrio
„Pravaikštukininkų“ dešimtuke atsidūręs V. Bukauskas skeptiškai vertina siūlomas pataisas ir primena, kad yra daug objektyvių priežasčių, kodėl Seimo narys gali praleisti balsavimus posėdžiuose.
„Ar nepasidarysime sau apynasrio? Gali būti ir objektyvių priežasčių, kodėl tas Seimo narys nebuvo, kada buvo paskelbtas balsavimas. Tai ir komandiruotės, ir staigus sveikatos pablogėjimas, galėjo būti ir kiti dalykai, kur prispaudė ir būtent dabar turėjo būti atitinkamoje vietoje. Mano supratimu, tai aukšta kartelė“, - tv3.lt kalbėjo V. Bukauskas.
Parlamentarui svarbiau atrodo ne nustatyti Seimo narių aktyvumo rėmus, bet pasirūpinti, kad jų ruošiami įstatymai būtų kokybiški, o ne tiesiog „kepami“. Paklaustas, kas jam sutrukdė aplankyti daugiau posėdžių, V. Bukauskas minėjo ligas.
Prieš V. Bukausko idėją pasisako ir liberalas K. Glaveckas, pats šioje kadencijoje aplankęs 45,06 proc. balsavimų. Seimo nario teigimu, tokių iniciatyvų kelta šimtai, bet visos jos buvo apeinamos.
„Niekur taip nėra Europos Sąjungoj. Jeigu, pavyzdžiui, Europos Komisijoje turi užsiregistruoti tik prieš posėdį ir pabaigoje posėdžio, bet nereiškia, kad registruotis turi prieš kiekvieno įstatymo priėmimą. Kaip taisyklė, įstatymų priėmimai būna pirmoje dienos pusėje. Tai, manau, eilinis, popsinis dalykas. Ką tas duos, kokia prasmė pririšti dėl visų balsavimų? Nelogiška yra visiškai. Reikia žiūrėti, kad darbas daromas. O kad sėdės ir mygtuką maigys...“, - tv3.lt kalbėjo K. Glaveckas.
Paklaustas, kodėl balsavo mažiau nei pusėje balsavimų, Seimo narys teigė, kad dalyvavo balsavimuose, kurie jam atrodė reikšmingi ir buvo susiję su ekonomika.
