Referendumą dėl Konstitucijos pataisų kaip vienintelį kelią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje antradienį įvardijo teisingumo ministrė Milda Vainiutė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke BNS tvirtino vis dar matanti kitą kelia - priimti 114 Seimo narių registruotą projektą, kuris leistų Lietuvos pilietybę išlaikyti į Europos Sąjungos bei NATO šalis išvykusiems ir šių šalių pilietybės įgijusiems lietuviams.
„Aš dar nenuvertinčiau Seimo narių, Tautos atstovų nuomonės, kad yra Pilietybės įstatymo pataisos, ir manyčiau, kad procedūra turėtų būti nueita iki galo. Mes šnekame, kaip išlaikyti pilietybę, ir turime dėti visas jėgas į tai, nes „Brexit“ jau įvykęs, ir lietuvių laukia pasekmės. Negalime laukti, kad kada nors, susitelkę, informavę tautą, darytume referendumą. Tai labai ilga procedūra, reikalaujanti daug finansų, susitelkimo, visuomenės informavimo“, – teigė D.Henke.
Pagal įstatymą, Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius, tarp kurių yra ir nuostata dėl pilietybės, galima pakeisti tik jei referendume už tai balsuoja bent pusė rinkimų teisę turinčių piliečių
M.Vainiutė: reikia eiti referendumo keliu
Posėdyje savo poziciją išsakiusi teisingumo ministrė M.Vainiutė sakė nematanti kito kelio dvigubos pilietybės išplėtimui kaip tik Konstitucijos keitimas referendumu.
„Tai, kad reikia įteisinti dvigubą pilietybę, mes visi suvokiam. Ir sustojam ties tuo, kad reikia referendumo. Mes vis dėl to siūlytume eiti šituo konstituciniu keliu ir nebijoti referendumo, šituo atveju tikrai reikia visų vieningumo, sutelktumo, ieškoti būdų, kaip mūsų bendrapiliečius sutelkti, ir tai bus lakmuso popierėliu, ar mes galim klausimą, kuris tikrai subrendo, išspręsti“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat kritikavo vieną iš svarstomų variantų, priėmus Seime minėtas Pilietybės įstatymo pataisas tuo pačiu metu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad įvertintų jų atitiktų pagrindiniam šalies įstatymui.
„Tokios mintys, kad įteisinti teisinį reguliavimą, kuris prieštarautų Konstitucijai, o po to kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ką tik priimto įstatymo atitikties, manyčiau, būtų laikytinas nepriimtinu, netoleruotinu teisinėje demokratinėje valstybėje“, – kalbėjo M.Vainiutė.
Anot jos, nors baimė, kad per referendumą nebus surinktas pakankamas balsų skaičius, yra pagrįsta, tačiau negalima paminti demokratijos principo esmės, kad priimami sprendimai turi remtis daugumos valia.
PLB lyderė D.Henke BNS komentuodama ministrės poziciją tvirtino matanti ir kitą išeitį – papildyti išimčių, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę, sąrašą.
„Mes siūlome papildyti Pilietybės įstatymą dar viena išimtimi, kuri bus pririšta prie tam tikrų ribojimų, išimčių, pagal kurias ir dabar yra 23 tūkst piliečių (su dviguba pilietybe, išvykusių po 1990-ųjų). Aš dar nenurašyčiau galimybės keisti įstatymų, vieną žingsnelį, čia būtų viena siaura žmonių grupė, ES ir NATO“, – kalbėjo išeivijos atstovė.
Ji sakė, kad užsienio lietuviai kalba apie gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą, o ne absoliutų dvigubos pilietybės įteisinimą. „Neturėtumėm sakyti kategoriškai, kad tik tas vienintelis būdas referendumu, vis dar yra tie abu būdai. Dvigubos pilietybės įteisinimas ir pilietybės išlaikymas yra du labai skirtingi matymo būdai“, – kalbėjo D.Henke.
