Lietuvos darbo rinkoje susidariusi padėtis ir konkurencija dėl darbuotojų su kitomis ES šalimis verčia nedelsiant galvoti apie "selektyviai atviros" ekonominės imigracijos politikos formavimą.
Taip teigiama Užsienio reikalų ministerijos antradienį Ekonominės migracijos reikalų komisijos posėdyje pristatytuose pasiūlymuose dėl darbo jėgos imigracijos iš trečiųjų valstybių politikos, kurios tikslas - užtikrinti, kad ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepristigtų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų migracijos pasekmių.
URM pateiktuose imigracijos strategijos principuose siūloma skatinti legalią migraciją, kovoti su nelegalia bei propaguoti darbo jėgos mobilumą Lietuvoje ir išvykusiųjų sugrįžimą.
Raginama nustatyti politinius ir geografinius prioritetus - kviesti darbuotojus iš Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos, Rusijos, Pietų Kaukazo valstybių ir palengvinti šių valstybių piliečių įdarbinimą Lietuvoje.
Geografinių prioritetų principas, anot URM, galėtų būti įgyvendinamas su valstybėmis sudarant naujus arba peržiūrint egzistuojančius dvišalius susitarimus dėl piliečių įdarbinimo, intensyvinant informacijos apie įdarbinimo galimybes, tvarką ir procedūras sklaidą, numatant tiesioginio darbo biržų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tinkle galimybę.
"Selektyviai atvirą" imigracinę politiką siūloma formuoti orientuojantis ne tik į kaimynines šalis, bet ir į aukštos kvalifikacijos darbo jėgą ir ūkio sektorius, kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę bei skatinti grįžtamąją migraciją, kai atvykusi darbo jėga ilgainiui grįžta į gimtąją šalį.
"Šiais principais pagrįsta migracijos politika gali tapti svarbiu išorės santykių instrumentu ir prisidėti prie strateginių užsienio politikos tikslų įgyvendinimo - kaimyninio regiono valstybių "europėjimo" ir demokratėjimo. Tokiu būdu sugrįžtų ir vystomojo bendradarbiavimo lėšos, jau investuotos į minėtų šalių darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą", - sakė pasiūlymus pristatęs URM sekretorius Laimonas Talat-Kelpša.
Lietuvos ekonominės migracijos strategijoje numatoma, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių turi būti pasitelkiami tik tuomet, kai neužtenka vietinės darbo jėgos, jos nepapildo grįžtantys iš emigracijos lietuviai ar kitų ES šalių piliečiai.
URM taip pat pabrėžia, kad rengiantis ekonominių imigrantų atvykimui turėtų būti ruošiami tolerancijos ir daugiakultūriškumo ugdymo Lietuvos visuomenėje projektai, įmigrantų grįžimą į kilmės valstybes skatinančios priemonės bei lietuvių kalbos ir integracijos į Lietuvos visuomenę mokymosi programos.
