Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi.
„Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.
Prieš savaitę URM generalinis inspektorius BNS yra sakęs, jog ketina pradėti tyrimą dėl keturių ambasadorių tarnybinės etikos.
„Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - tada BNS sakė P. Zapolskas, pridurdamas, jog „taip pat tikriausiai reikės susitikti ir su šį pareiškimą pasirašiusiais ambasadoriais, sužinoti, kokie buvo jų motyvai“.
Apie tai, kad generalinis inspektorius ketina pradėti tyrimą, prieš savaitę rašė ir „lrytas.lt“ straipsnyje „Politinės intrigos jau įsiurbė ir Lietuvos diplomatus“.
Straipsnyje rašoma, jog P. Zapolskas „Lietuvos rytui“ sakęs, kad nedelsiant bus pradėtas tarnybinis patikrinimas, o visi ambasadoriai turės paaiškinti savo politikavimo motyvus. „Tai, kad šie diplomatai užsiima politikavimu, man buvo naujiena. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą diplomatai politine veikla gali užsiimti tik po darbo“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius.
Portalui „Balsas.lt“ P. Zapolskas šiandien teigė, jog esą žiniasklaidoje buvo pateikta klaidinga informacija.
Tiesa, generalinis URM inspektorius pridūrė, jog galbūt ketinimų pradėti tyrimą dėl keturių ambasadorių tarnybinės etikos pažeidimo iš pradžių būta.
„Galbūt buvo, galbūt buvo, bet kol dar nebuvo jokios informacijos. <...> Tai po to žurnalistai interpretavo, kad bus pradėtas tyrimas“, - sakė P. Zapolskas.
Jo teigimu, nebuvo aiškiai pasakyta, kad bus imtasi tirti, ar keturi ambasadoriai, pasirašydami kreipimąsi LRT tarybai, ragindami atnaujinti D. Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Niekas nesakė <...> Be to, tą pačią dieną per televiziją buvo mano citatos pasakytos, kad aš nematau jokio pagrindo pradėti tyrimą", - tikino P. Zapolskas.
„Balsas.lt“ primena, kad pareiškimą LRT tarybai pasirašė Lietuvos ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė, Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Algirdas Saudargas bei Užsienio reikalų ministerijoje šiuo metu dirbantys ambasadoriai Gediminas Šerkšnys ir Česlovas Stankevičius. G. Damušytė taip pat yra Piliečių santalkos tarybos narė.
Diplomatai yra prilyginami valstybės tarnautojams, kurių veiklą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Jame nurodoma, kad „pagal politinio neutralumo principą viešojo administravimo valstybės tarnautojas privalo nešališkai tarnauti žmonėms, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus“.
Atviru laišku į Lietuvos televizijos ir radijo (LRT) tarybą, ragindami atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio LRT vedamas tiesiogines laidas, kreipėsi daugiau nei 200 žinomų kultūros, meno, žiniasklaidos atstovų ir politikų.
„Su dideliu nusivylimu sutikome žinią apie tai, kad pasikeitus LRT administracijai iš Lietuvos nacionalinio radijo eterio buvo nušalintas populiarios tiesioginės diskusijų laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ vedėjas Darius Kuolys. Netikėtai nutraukta ir šio autoriaus vesta televizijos laida „Sankirtos“, transliuota per LTV 2 kanalą“, - buvo teigiama pareiškime, kurį be kitų, pasirašė ir dauguma Piliečių santalkos tarybos narių.
Pareiškime taip pat stebėtasi, kodėl sprendimas dėl D. Kuolio laidų buvo priimtas uždarame LRT tarybos posėdyje to sprendimo neargumentuojant ir neinformuojant apie tai visuomenės.
„Todėl raginame LRT tarybą, kaip aukščiausią LRT instituciją, privalančią atstovauti visuomenės interesams, įpareigoti LRT administraciją atnaujinti D. Kuolio tiesiogiai vedamas laidas LRT. Tikimės, kad LRT taryba bei kiekvienas jos narys asmeniškai jaučiasi įpareigotas užtikrinti, kad mūsų nacionalinis transliuotojas gerbtų žodžio ir kūrybos laisvę, kad LRT laidose atsispindėtų pažiūrų ir įsitikinimų įvairovė“, - sakoma pareiškime.
Tarp pasirašiusiųjų pareiškimą yra rašytojai Aidas Marčėnas, Juozas Aputis, Kazys Almėnas, režisieriai Jonas Jurašas ir Jonas Vaitkus, pranciškonai Julius Sasnauskas ir Arūnas Peškaitis, kompozitoriai Osvaldas Balakauskas ir Feliksas Bajoras, aktoriai Kostas Smoriginas, Saulius Balandis, istorikai Antanas Kulakauskas ir Arvydas Anušauskas.
Kreipimąsi į LRT tarybą taip pat pasirašė nemažai skirtingoms partijoms priklausančių politikų: Romualdas Ozolas, Vytenis Andriukaitis, Vilija Abramikienė.
Aistros dėl visuomeninio transliuotojo kilo gegužės pabaigoje, kai LRT administracija nusprendė nebepratęsti sutarties su D. Kuoliu, argumentuodama, kad vasarą autorinės laidos nėra transliuojamos.
Kiek vėliau iš LRT tarybos pirmininko pareigų ir apskritai iš tarybos atsistatydino Valentinas Milaknis. Atsistatydindamas jis viešai kritikavo neseniai paskirtą LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, abejojo jo nešališkumu ir kompetencija vadovauti visuomeniniam transliuotojui.
Tuo metu LRT vadovai teigia, kad D. Kuolio laidos „Sankirtos“ transliavimas baigtas pasibaigus LTV2 sezonui, o dėl radijo laidos baigėsi Lietuvos radijo ir D. Kuolio sutartis.
