Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis iš Ukrainos grįžusiu politologu Alvydu Medalinsku.
Visai neseniai grįžote iš Ukrainos. Kokios dabar ten nuotaikos? Prasidėjo karas Irane – kaip Ukraina į tai reaguoja?
Pavasarinės nuotaikos, kaip ir Lietuvoje. Oras turi labai didžiulę prasmę žmonėms. O kai mes kalbame apie Ukrainą, turime pasakyti, kad Ukraina pergyveno tokią žiemą, kokios nebuvo. Kai aš buvau Ukrainoje – praktiškai nuo sausio vidurio iki vasario galo – irgi pergyvenau tokią žiemą, kokios, labai tikiuosi, niekada nebus.
Tai yra tokia žiema, kada nėra elektros, kartais jos nebūna 7 paras iš eilės. Arba elektra atsiranda tik naktį, o dieną jos nėra. Kai žmonės gyvena šaltyje, esant –20 laipsniams už lango. Ukrainoje įvyko didžiulis koncertas, kuriame sveikino žmones, kad mes atlaikėme, mes išgyvenome, mes galime visa tai. Sakau tai todėl, kad suvoktume visą kontrastą su kitais dalykais. Kai suvoki šį dalyką, į kitus dalykus žiūrima truputį kitaip.
Dabar, aišku, Rusijos karas Ukrainoje vyksta ir jis niekur nesustojo, nepaisant Donaldo Trumpo derybininkų gražių kalbų apie kažkokį taikos procesą. Deja, tas taikos procesas dažnai ėjo tuo, ką aš įvardinau kaip deguonies užspaudimą tam, kuris yra silpnesnis. Tada deguonį atlaisvina ir sako: „Na, tai derėsis jau, dabar sutiksi.“
Ir štai pasirodo, kad tam, kuriam deguonį užspaudžia, jis užsispyręs ir sako: „Ne, aš Donbaso neatiduosiu.“ Štai tokią situaciją dabar turime. Ukrainos žmonės, deja, supranta, kad karas čia nesibaigia. Ir man visiškai akivaizdu, kad Vladimiro Putino planuose karas yra, grubiai tariant, iki rugsėjo mėnesio.
Ar dar įmanomos derybos?
Buvo tos derybos, bet iš jų liko šnipštas. Kiek tikėtina, kas čia dėliosis?
Pažiūrėkime, kas derėjosi. Buvo tas pats derybininkas, kuris esą supranta Gazos sektorių. Tai Gazos sektorių reikėjo sudaužyti iki galo ir tada sakyti, kad ten mes Majamį statysime – tada gali išvystyti tą regioną. Tie patys derybininkai – Steve’as Witkoffas su Jaredu Kushneriu, asmeninis D. Trumpo draugas ir žentas – neturi jokio suvokimo, kas yra diplomatija, bet derėjosi ir dėl Irano, ir dėl Ukrainos.
Iš tikrųjų tai yra visiškas akivaizdus fiasko tokių derybininkų. Problema ta, kad yra baisios žmonių aukos. Ukraina laikosi pozicijos, kad Donbaso neatiduos. Kadangi jį kontroliuoja V. Putinas, bet negali paimti nuo 2014 metų. Ir matome, kad Irane – aišku, visi norėtume ajatolų režimo pabaigos – bet reikia realiai vertinti pasiryžimą gintis.
Karas Irane nenaudingas Ukrainai
Kaip jūs įsivaizduojate, kaip karas su Iranu baigsis?
Klausimas yra realybė. Realybė ta, kad po 12 dienų karo Iranas, kaip rodo visi įvykiai, labai gerai pasiruošė karui. Plius yra ideologija – mirtininkų ideologija. Pavyzdžiui, nužudo ajatolą – jis vis tiek sukuria mirtininko kultą. Tokiu atveju tai įkvepia kitus panašiai mąstančius žmones.
Ne tuos proeuropietiškai nusiteikusius iraniečius, kuriuos matome televizijos ekranuose ar Vakaruose protestuojančius. Tai režimas, kuris sukūrė labai tvirtą struktūrą. Apie tai reikėjo pagalvoti prieš einant į konfliktą. Lygiai taip pat reikėjo pagalvoti apie pasekmes. Nes dabar, kalbant apie karą Irane, turime situaciją, kurioje Jungtinės Valstijos gali labai stipriai įklimpti. Ir tai būtų labai blogai, nepaisant to, kad jos gali daužyti Iraną.
Kita vertus, jeigu pavyktų nuversti ajatolų režimą, Iranas gali pavirsti kažkuo panašiu į Libiją. Iranas yra valstybė, kurios pakraščiuose gyvena įvairios tautinės mažumos. Jeigu fragmentuosi tokią didžiulę šalį, sukursi dar daugiau nestabilumo – panašiai kaip buvo Libijoje.
Ir trečias dalykas – pasekmės. Patinka mums tai ar nepatinka, bet tokia situacija naftos kainų rinkoje yra tiesiog dovana V. Putinui. Aš nesakau, kad D. Trumpas su V. Putinu čia susitarė ir viena po kitos eina dovanėlės Rusijai. Tokiu atveju sankcijos tampa labai skylėtos.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
