„Parlamento pozicija, kad būtų didiesiems ūkiams išmokos apribotos iki 30 proc. nacionalinio vidurkio. (...) Mums šiuo atveju nėra didelio skirtumo, nes, kiek skaičiavome, tai 14 šalies ūkių paveiktų, o šiaip pas mus dominuoja smulkesni ūkiai“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė M.Kuklierius.
Tačiau jis teigė, kad kol kas kalbėti apie konkrečius išmokų dydžius neverta, nes nepasibaigus trečiadienį vykstančiam EP, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos dialogui, niekas nepaaiškės.
„Dar kol kas viskas rūke, greičiausiai viską paliks kiekvienai narei spręsti, kaip išmokas dalinti. Bet kol kas ką nors konkrečiau teigti, kol vyksta trialogas, negaliu“, - BNS sakė viceministras.
Jis teigė, kad EP siūlymui prieštarauja Vokietija, kurioje dominuoja stambūs žemės ūkiai.
Tiesioginių žemės ūkio išmokų paskirstymas yra ES bendrosios žemės ūkio politikos dalis, kuri turėtų įsigalioti nuo 2014 metų. Tačiau, kaip balandį pranešė EK, dėl užtrukusių 2014-2020 metų ES biudžeto derybų, valstybėms iki 2015 metų bus taikomas pereinamasis laikotarpis, per kurį bus keičiama išmokų sistema.
Lietuva nuo 2014 metų turėtų gauti 149 eurų (514 litų) išmokas, o 2019 metais jos pasiektų 196 eurus (676 litus).
Šiuo metu išmokos Lietuvos žemdirbiams siekia 144 eurus (497 litus).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
