Apie ūkininkų nuostolius, bei skiriamas kompensacijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Ministre, šalnos pridarė daug nuostolių ir tie nuostoliai yra milžiniški. Ūkininkai sako, kad nepamena tokių šalnų, kaip buvo gegužės mėnesį. Ar išties ta gegužė buvo išskirtinė ir kokia yra situacija? Ar galėtumėte plačiau žmonėms papasakoti apie tai?
I. Hofmanas: Tikrai buvo neeilinis pavasaris, nes šalnos truko labai ilgai – beveik tris savaites, o kai kur gal ir daugiau. Šalčio lygis, temperatūra krito labai žemai – vietomis iki minus 9 laipsnių.
Tai visi žmonės tą išgyvenoo, visi matė ir per daug čia kažko pasakyti ir nereikia, nes žmonės savo patirtimi tą pajuto. Tie, kurie turi savo sodo augalus prie namų, taip pat tą pajuto ir matė, ir dabar matome rezultatą – vaismedžiai yra nušalę.
Jūs turėjote susitikimus ir su ūkininkais, sodininkais. Kokius nuostolius skaičiuojate, jeigu procentais palygintume, kiek tos šalnos paveikė?
I. Hofmanas: Preliminariai vertinama, kad nuo 70 iki 80 procentų yra padaryta žala, o kai kur gali būti net ir 100 procentų, bet kas dar yra svarbu pasakyti, kad netgi tie žiedai, kurie bus užmegzti ir augins vaisius, gali būti ir taip, kad esant net ir nedideliam derliui, ten 10 ar 20 procentų, šios šalnos gali būti palikusios pasekmes.
Pavyzdžiui, obuoliai gali būti netinkamos išvaizdos, dėmėti ir kitaip paveikti būtent tų šalnų. Tai dar turime palaukti ir galutinai viską galėsime įvertinti rudenį.
Grūdinių kultūrų augintojai sako, kad taip pat šalnos juos paveikė ir padarė nuostolių. Kokia situacija?
I. Hofmanas: Visus augalus iš tikrųjų paveikė šalnos, tik vieni jas pakelia, kiti nepakelia, sudėtingiau išgyvena šalnų periodą. Dėl ko mes kalbame apie sodus ir uogynus? Nes būtent šalnos buvo tuo jautriausiu periodu – žydėjimo metu, kada yra užmezgimas.
Jeigu kalbėti apie grūdines kultūras, taip, paveikė ir jas, ir ypatingai paveikė rapsus, bet šitie augalai labiau pakelia, labiau prisitaiko. Visgi, be abejo, nuostolių bus ir šiuo atveju, tik tiek, kad šitoms kultūroms ūkiai galėjo apsidrausti, turėjo galimybę apsidrausti – šalnos yra draudžiama rizika ir tokiu būdu tą žalą kompensuotis būtent per draudimą.
Taip pat dar neuždaromas kelias, lieka galimybė gauti ir de minimis pagalbą. Tik tie ūkiai, kurie draudėsi, gali gauti dar de minimis iki 100 procentų, o tie, kurie neturėjo draudimo – 50 procentų. Čia šitas dalykas yra naujas. De minimis – tai reiškia nereikšminga pagalba, kurios suma gali būti iki 50 tūkst. eurų.
Išties sodininkai kalbėjo ir pas mus studijoje, kad draudimo ne visais atvejais galima gauti nuo šalnų ir tokių situacijų, ar taip?
I. Hofmanas: Būtent, apdrausti sodus ir uogynus neįmanoma, nes tokio draudimo rinkoje paprasčiausiai nėra. O turbūt jo nėra dėl keleto priežasčių: viena, kad tai labai nišinis sektorius, jis nėra didelis, o kitas dalykas – turi aukštą rizikingumą.
Būtent šalnų rizika, klimato reiškinių daroma žala turi aukštą riziką, kad taip gali būti, todėl galbūt jo ir nėra.
Kokio dydžio ir kokio masto gali būti žala? Ar galėtume mes jau prognozuoti ir po truputėlį bent numatyti ir skaičiuoti, kokių kompensacijų galima tikėtis, ar kol kas dar neturime jokių galimybių paskaičiuoti?
I. Hofmanas: Apie konkrečias sumas skaičiuoti yra sudėtinga. Preliminarius duomenis tikimės gauti iš savivaldybių per birželio mėnesį, tada galėsime matyti pinigais išreikštą žalos mastą, o galutinai įvertinti galėsime tik rudenį, nes sezonas baigsis rudenį ir mes tada matysime, kiek dar buvo to derliaus ir kokia yra reali žala.
Kiekvienas ūkis bus vertinamas. Jeigu kalbėtume apie kompensacijas, jis bus vertinamas individualiai ir pagal ekonominius bei finansinius duomenis bus kompensuojama žala.
Ar iš Europos Sąjungos kompensuojama žala? Nes teko matyti, kad kreipsitės į Europos Sąjungos žemės ūkio rezervą ir iš ten bus prašoma tų pinigų, paramos, kad būtų teikiama ir Lietuvai.
I. Hofmanas: Taip, mes iš karto kreipėmės į Europos komisiją. Apie tai kalbėjau ir Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje – komisija yra informuota.
Jeigu mes pažiūrėtume į Lenkijos pavyzdį, kur jie pernai turėjo tokią situaciją. Jiems pernai labai nukentėjo būtent sodai dėl šalnų. Jeigu pažiūrėtume, kokia buvo parama, dotacijos išmokėtos, tai būtent apie 30 procentų buvo Europos Sąjungos lėšos ir du trečdaliai buvo nacionalinio biudžeto lėšos.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
