Knygą autorė platins nemokamai, kad provincijos žmonės, pasinaudodami jos patarimais, bent bandytų pakeisti savo gyvenimą ir tapti laimingi.
Nuo labai nelaimingos iki labai laimingos
Knygą Lidija Mačiūnienė pristatė savo namuose keliolikos artimiausių draugų ir pažįstamų būreliui. Baimę kalbėti prieš didelę auditoriją jaučianti jauna moteris nenorėjo didelės viešumos. Tačiau knygos pristatymas – pirmasis žingsnis įveikti savo baimę.
Knygą apie žmogaus kelią į laimę ir likimo teikiamas galimybes bei gebėjimą jomis pasinaudoti Lidija parašė įkvėpta savo asmeninės patirties. „Aš buvau labai nelaiminga ir tapau labai laiminga,“ – sako jauna moteris, kelių vaikų mama, trokštanti, kad ir kiti žmonės, ypač savo virtuvėse ir namų problemose dūstančios mažų provincijos miestelių moterys, taptų laimingesnės.
„Jos prislėgtos. Vargsta mažame savo pasaulėlyje. Noriu atverti joms akis. Parodyti, jog yra ir kitoks gyvenimas.“
Šiuose žodžiuose užkoduota ir pačios Lidijos patirtis: emigracija į Izraelį, Lietuvos ilgesys, skyrybos, be tėvo likę vaikai, nežinojimas ko griebtis grįžus į Lietuvą, nes galimybės mažame Tytuvėnų mieste labai ribotos.
Tačiau jauna moteris sugebėjo pakilti. Sukūrė laimės receptą sau. Dabar ketina juo dalytis su kitais.
Ji ves seminarus kaimo bendruomenėse, nedidelėse miestelių auditorijose. Tuo pačiu pati mokysis nugalėti auditorijos baimę, kalbėti viešai. „Turiu daryti tai, ko bijau. Noriu perlipti savo baimę.“
Jos seminarų tikslas pakelti dvasią provincijos žmonėms. Todėl dalys savo knygą nemokamai. Seminaruose bus kalbama apie tai, kaip siekti tikslų, kaip bendrauti, kaip ugdytis. O kai sukaups daugiau patirties, minčių ir informacijos, knygą išplės ir išleis popierinį jos variantą.
Laiptai į laimę
Savo knygoje Lidija pateikia dažną žmogų kankinantį klausimą: „Kodėl vienus lydi sėkmė, o kitiems, kad ir kaip jie besistengtų, nesiseka?“ ir atsako, jog kliūtys slypi pačiuose žmonėse. Tai psichologiniai barjerai, kuriuos knygos autorė siūlo įveikti.
Pristatydama savo knygą Lidija pasiūlė išsiaiškinti savo laimės lygį atsakant į keletą klausimų: Ar dažnai jaučiuosi laimingas be priežasties? Ar mane džiugina mano darbas? Kaip vertinu nepalankius įvykius (kaip patirtį, pamoką) ar jaučiu ryšį su Visata? ir t.t
Atsakymus kiekvienas, dalyvavęs jos knygos pristatyme, turėjo įvertinti balais. Sudėję balus, galėjo sužinoti savo laimės lygmenį.
Lidijos tvirtinimu, laimė nepriklauso nei nuo lemties, nei nuo pinigų kiekio banko sąskaitoje, nei nuo namo dydžio ar automobilio markės. Nepriklauso netgi nuo darbo ir asmeninių santykių. Lidijos patirtis rodo, jog laimė – tai gyvenimo suvokimas per tam tikrą prizmę, ir jei tu nemoki džiaugtis mažais dalykais, tai tikrai nebūsi laimingas net gyvendamas prabangoje ir viskuo pertekęs, turėdamas idealų sutuoktinį ar draugą.
Mūsų gyvenimas yra mūsų minčių rezultatas. Čia veikia traukos dėsnis: apie ką galvojame, tą ir gauname. Jei nuolatos kartosime, kad mums nesiseka, tai ir nesiseks. Jei dažnai pyksime ant kaimynų, tai ilgainiui ir kaimynai darysis piktesni. Arba viską galima daryti atvirkščiai...
Taigi, pirmas žingsnis į laimę – prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, nustoti būti auka ir tapti jo šeimininku. Nustoti kaltinti kitus ir aplinkybes, pradėti keistis pačiam.
Antrasis žingsnis – kontroliuoti savo mintis. Kol galvosime apie rūpesčius, negandas, tol juos ir trauksime. Per parą mūsų galvoje prasisuka apie 60 tūkstančių minčių ir 90 procentų jų yra apie tą patį ir dažniausiai neigiamą dalyką. Todėl savo mintis reikia tiesiog auklėti.
Norint tapti laimingu, reikia turėti tikslą ir jo siekti. Reikia mylėti save tokį, koks esi: rūpintis sveika, subalansuota mityba, kūno formomis, gera savijauta.
Tolesnis laiptelis į laimę įsiklausyti į savo intuiciją, kurį Lidija pavadino sielos šnaresiu. „Tarkim, jūs jau seniai galvojate, kad reikėtų pakeisti darbą, bet dėl tam tikrų priežasčių to daryti nedrįstate. Tada įsivaizduokite, kad jau priėmėte sprendimą išeiti iš darbo. Kaip jaučiatės? Atmeskite visus samprotavimus: kas bus, kaip bus? Palikite tik vieną mintį: kaip aš jaučiuosi priėmęs tokį sprendimą? Jei jus apima džiaugsmas, atsakymas vienareikšmiškai aiškus. Jei pagalvoję apie išėjimą iš darbo, jūs norite susigūžti, vadinasi, sprendimas netikęs. Ieškokite galimybių save realizuoti esamame darbe.“
Septintuoju laipteliu į laimę Lidija pavadino atleidimą, aukščiausią ir gražiausią meilės formą, už kurią mainais gaunama ramybė ir laimė.
„Atleidimas nėra susijęs su asmeniu, kuriam atleidžiame – tai dovana sau pačiam.Ją gavus, nustoja spausti širdį. Tik nusimetę skausmo ir neapykantos naštą galime kurti laimingą savo gyvenimą,“ – įsitikinusi Lidija.
Aštuntasis žingsnelis – dėkingumas. Nevalia pamiršti, kas prisidėjo prie tavo laimės ir už tai padėkoti.
Po jo atsiduriame ant aukščiausio laimės laiptelio ir galime dalytis savo laime ir džiaugsmu. Pasidalijęs savo laime, jos turėsi dar daugiau.