Širdies, inkstų ligų ir metabolinio sindromo paplitimo problemą Lietuvoje neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete apžvelgę ekspertai akcentavo, kad inkstų ligos nėra nišinės.
„Kas dešimtas suaugęs asmuo gali turėti lėtinę inkstų ligą, o tie, kuriems jau atliekamos dializės ar transplantacijos, tėra ledkalnio viršūnė“, – konstatavo M. Miglinas.
Drastiškai išauga priešlaikinės mirties rizika
Lietuvos Nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos valdybos pirmininkė prof. Inga Arūnė Bumblytė džiaugėsi, kad pernai į inkstų ligas tarptautiniu lygiu pagaliau buvo pažiūrėta rimtai ir pripažinta, kad tai – opi visuomenės sveikatos problema, todėl reikia įtraukti ir inkstų ištyrimą į prevencines programas.
Pasak jos, nors tikslus lėtinės inkstų ligos paplitimo mastas Lietuvoje nežinomas, remiantis Europos duomenimis, vienokio ar kitokio laipsnio šį sutrikimą turi kas dešimtas gyventojas. Deja, prognozės nedžiugina – 2050 m. inkstų ligos gali tapti trečia pagrindine mirties priežastimi pasaulyje.
„Svarbu suprasti, kad nuo inkstų būklės tiesiogiai priklauso mūsų širdis, kraujagyslės ir gyvybė. Atsiradus lėtiniam inkstų pažeidimui, drastiškai išauga priešlaikinės mirties rizika. Daugiau nei viena iš dešimties mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra tiesiogiai susijusi su sutrikusia inkstų funkcija“, – dėstė profesorė.
Kadangi egzistuoja tarpusavyje susijęs, lyg užburtas ratas tarp širdies, inkstų, diabeto ir nutukimo, medicinoje net atsirado naujas terminas – širdies, inkstų ligų ir metabolinis sindromas. Pasak gydytojos, jį turinčių asmenų gyvenimo prognozė visais požiūriais ženkliai pablogėja.
Tyliai žaloja inkstu nieko neįtariant
Didžiausia problema – inkstų pažeidimas dažniausiai vyksta be jokių simptomų. Žmogui nieko neskauda beveik iki pat galutinės stadijos, todėl 80 proc. atvejų ankstyvosiose stadijose liga lieka nediagnozuota. „Vadinasi, pacientui laiku nesuteikiama jokia pagalba“, – konstatavo I. A. Bumblytė.
Ji pasakojo, kad siekiant visapusiškai įvertinti inkstų būklę, Europos inkstų asociacija yra aiškiai įvardijusi tyrimų krepšelį, kurį sudaro albuminurija (tam tikro baltymo nustatymas šlapime), kraujo spaudimas, cholesterolis, glikemija (cukraus kiekis kraujyje) ir glomerulų filtracijos greitis (kreatininas).
„Kas dešimtas suaugęs asmuo gali turėti lėtinę inkstų ligą, o tie, kuriems jau atliekamos dializės ar transplantacijos, tėra ledkalnio viršūnė“, – konstatavo M. Miglinas.
Ypatingą dėmesį gydytoja atkreipė į albuminuriją, mat šis rodiklis šlapime atsiranda kur kas anksčiau, nei sutrinka pati inkstų funkcija ar filtracija.
„Sekdami šį rodmenį ir laiku taikydami prevencines, medikamentines ar gyvenimo būdo pokyčių priemones, galime stipriai atitolinti dializių poreikį arba jų visai išvengti“, – pabrėžė profesorė.
Be to, šis tyrimas informuoja ne tik apie inkstų būklę. Tyrimas leidžia įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, prognozuoti ligų eigą bei vertinti paskirto gydymo efektyvumą.
Pirmas toks tyrimas: rezultatai pribloškė
I. A. Bumblytės pastebėjimu, šiuo metu prieinami duomenys tik apie galutinės inkstų ligos stadijos paplitimą. Todėl, siekiant išsiaiškinti realią situaciją dėl šio sindromo paplitimo, grupė specialistų – kardiologai, šeimos gydytojai, endokrinologai ir nefrologai – pirmą kartą nacionaliniu mastu atliko tyrimą, remdamiesi realaus gyvenimo duomenimis.
„Išanalizavus beveik milijono suaugusių lietuvių duomenis, paaiškėjo, kad trečdaliui vyresnių nei 40 metų asmenų jau yra pažengusi, ketvirtoji širdies, inkstų ligų ir metabolinio sindromo stadija, kai šios ligos persidengia, o mirties ir neįgalumo rizika jau yra labai didelė“, – kalbėjo nefrologė.
Tyrimas taip pat atskleidė diagnostikos spragas: jei kreatinino tyrimas dar atliekamas kiek daugiau nei pusei žmonių, tai albuminurijos tyrimą gavo tik 9 proc. Pasak gydytojos, net tarp sergančiųjų diabetu šių tyrimų dažnumas yra žemiau kritikos ribos ir kelia didelį nerimą.
„Tyrimo duomenys parodė, kad iš beveik milijono analizuotų asmenų lėtinė inkstų liga buvo diagnozuota tik 5 proc. pacientų, kurie lankosi gydymo įstaigose. Tai visiškai neatitinka realybės“, – pastebėjo prof. Džilda Veličkienė.
Ekonominė našta – milžiniška
Pasak profesorės, nors lėtinio inkstų nepakankamumo profilaktikos ir gydymo metodikos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra paruoštos, jos praktiškai nėra įgyvendinamos.
Kita vertus, I. A. Bumblytė džiaugėsi, kad pirmas žingsnis jau padarytas – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje praplėstos indikacijos inkstų sveikatos patikrai. Tačiau, gydytojos teigimu, to nepakanka, nes šiuo metu programa apima asmenis nuo 40 iki 60 metų, bet į ją ateina tik trečdalis tikslinės grupės.
Tuo metu pagal Europos rekomendacijas inkstų patikra turėtų būti atliekama nepriklausomai nuo amžiaus, jei asmuo turi padidėjusį kraujospūdį, serga diabetu ar širdies ligomis, yra nutukęs, šeimoje yra buvę inkstų ligų. Taip pat tikrinami turėtų būti visi vyresni nei 60–65 m. amžiaus asmenys.
„Kadangi metodikos, edukacija neveikia, mūsų konkretus siūlymas – įtraukti albuminurijos šlapimo tyrimą į šeimos gydytojų skatinamųjų paslaugų sąrašą“, – dėstė specialistė.
Pasak gydytojos, ekonominis pagrindimas akivaizdus: šis tyrimas kainuoja apie 9 eurus, kai viena hemodializės procedūra kainuoja 124 eurus, o vieno paciento dializės metams, be vaistų, – apie 30 tūkst. eurų.
M. Miglinas antrino, kad ekonominė lėtinės inkstų ligos našta valstybei yra milžiniška – vieno paciento dializė ir vaistai biudžetui per metus kainuoja iki 50 tūkst. eurų.
„Tačiau tikroji problema – nediagnozuoti atvejai. Pacientui, sergančiam ikidializine inkstų liga, yra žymiai didesnis pavojus mirti nuo insulto ar infarkto nei sulaukti dializės. Todėl negalime kalbėti apie kardiovaskulinių ligų prevenciją, jei nekalbame apie inkstų būklę.
Tuo metu, kaip žinia, Lietuva yra priskiriama labai didelės kardiovaskulinės rizikos šalių grupei. Tad nekalbėti apie inkstus negalime, šlapimo tyrimas albuminurijai nustatyti yra tarsi „auksinė moneta“, leidžianti anksti pastebėti problemą, taikyti prevenciją ir apsaugoti žmogų tiek nuo širdies ligų, tiek nuo ligos progresavimo iki dializių“, – kalbėjo profesorius.
Šeimos gydytojams neapsimoka atlikti tyrimo
Sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas teigė, kad medikų pasiūlymas yra išgirstas. Pasak jo, projekte jau yra įtrauktos nuostatos, kad pacientams, sergantiems hipertenzija, nutukimu, cukriniu diabetu ar tarpine hiperglikemija, būtų nustatomas ir albumino/kreatinino santykis šlapime.
„Tai jau yra paskelbta sistemoje, balandžio 29 dieną baigiasi pasiūlymų teikimas. Jeigu jūs turite pasiūlymų, dar galite suspėti juos pateikti. Dar vienas dalykas – žiūrime į diabeto valdymą per šeimos gydytojo kompetenciją, esant klinikiniams simptomams, tirdami dėl cukrinio diabeto, jie gali atlikti ir albuminuriją. Bet neatlieka, tai gal čia daugiau edukacijos reikėtų. Bet šiaip jie gali padaryti tyrimą ir už tai yra apmokama“, – kalbėjo jis.
Seimo narė Jurgita Sejonienė savo ruožtu atkreipė dėmesį į problemą, kad skatinamosios paslaugos nėra adekvačiai apmokamos, o tai gydytojų nemotyvuoja atlikti šių tyrimų.
„Gerai, kad atlikti albuminuriją bus skatinama, tačiau skatinamoji paslauga turėtų motyvuoti gydytoją tą tyrimą daryti. Kas šiuo metu yra daroma – kai kurių skatinamųjų paslaugų įkainiai yra netgi mažinami. Nežinau, ar tai yra teisinga skatinimo taktika. Galima į visokias normas įrašyti, bet tiesiog to tyrimo nedarys, nes neapsimokės jo daryti“, – komentavo parlamentarė.
Viceministras teigė, kad turbūt tai reikėtų vertinti per gerus darbo rezultatus: „Nes yra tokie rodikliai, kaip dirba įstaigos, ir šioje situacijoje reikėtų prižiūrėti: jeigu jie neatitinka, tada pergalvoti situaciją, kaip juos paskatinti.“
Profesorius M. Miglino pastebėjimu, galbūt tam tikras tyrimų kartelės išpildymas galėtų būti sutarties su ligonių kasomis sąlyga.
„Šeimos gydytojai turi sudaryti sutartį su ligonių kasomis ir galima nurodyti, kad tarp jo sekamų pacientų, sergančių hipertenzija, cukriniu diabetu ar širdies ligomis, bent 90 proc. jų būtų atlikti albuminurijos tyrimai. Jei tai būtų numatyta sutartyje, būtų kaip toks kontrolės mechanizmas“, – siūlė gydytojas.
„Tai tikrai būtų kaip gerų darbo rezultatų išraiška ir tikrai būtų atsižvelgiama į įstaigos finansavimą“, – sutiko viceministras.
Tyrimo kaina nedidelė, palyginus su išlaidomis gydymui
Socialdemokratas Saulius Čaplinskas svarstė, galbūt galėtų atsirasti kažkoks bendras dokumentas, apimantis visas šias būkles, kuriuo galėtų vadovautis ne vien šeimos gydytojai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai ir kt.
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas Gediminas Urbonas antrino, kad šių tyrimų atlikti tiesiog neapsimoka: „Tyrimas kainuoja apie 9 eurus, jei būtų dažnai daromas, gal laboratorijos ir pigiau padarytų. O už prisirašiusį pacientą gydytojas gauna plius minus turbūt 40 eurų per metus. Dėl to tyrimas yra labai vangiai atliekamas.
Jeigu jis būtų apmokamas kaip skatinamoji paslauga, (...) tai labai paskatintų šio tyrimo atlikimą ir sustiprintų pacientų, kuriems inkstų liga galėtų būti pradėta gydyti anksti, atranką.“
Asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė savo ruožtu pastebėjo, kad lėšos tyrimui atlikti yra labai nedidelės, lyginant su išlaidomis dializėms.
„Ieškojau internete, kiek kainuoja albuminurijos tyrimas. Privačių gydymo įstaigų informacija yra. Bet pasiskambinau į ligonių kasas, kad atsinaujinčiau tikslią informaciją, ir paklausiau, kiek kainuoja. Tai tokio kreatinino ir albumino santykio šlapime kaip atskiro tyrimo kainos nėra. Kaina įeina į paslaugos kainą.
Bet realiai pasižiūrėjus, pavyzdžiui, Kauno poliklinikos oficialius duomenis, jei pacientas registruotas, kaina – 3,26 euro, o jei ne, tai maždaug 4,5 euro. Tai nėra tokia didelė kaina, kad mes galėtume sakyti, jog tai valstybei brangu, nėra biudžete pinigų. Čia tiesiog lėšų perskirstymas. Nes kada nustatoma lėtinė inkstų liga, jau būna ketvirta, penkta inkstų ligos stadija, kada jau kelio atgal nebėra, tik dializės“, – konstatavo pacientų atstovė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
