Baltarusijos diktatorius Lukašenka šių metų rugpjūčio pabaigoje aplankė naujai atidaromą „Belaruskalij“ kasyklą Petrykave – šalies pietuose. Kaip sako pats diktatorius – kalio trąšos yra šalies prekės ženklas. Kalio gavyba neša didelius pinigus režimui.
„Sutarkime, kad pirmus dvejus metus bent po pusę milijono dolerių per metus: 500 tūkst. dolerių, dar 500 tūkst. dolerių – pirmus dvejus metus“, – Aleksandras Lukašenka viešai nurodinėja, kiek šimtų tūkstančių dolerių kasmet gamykla privalės skirti miestui, tik vargu ar galima tikėti melagio pažadais.
O štai kiek „Belaruskalij“ kasmet neša į paties Lukašenkos užgrobtos šalies kraitį – žurnalas „Forbes“ skaičiavo jau tuo metu, kai režimas be atodairos talžė savo piliečius gatvėse.
Baltarusijos kalio kompanija per metus uždirba apie 3 mlrd. dolerių pajamų, tai yra maždaug 2–2,5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad pajamos iš Baltarusios kalio pramonės sudaro beveik dešimtadalį viso šalies biudžeto.
O šios trąšos į visą pasaulį keliauja per mūsų geležinkelius ir uostą. Tad apribojus eksportą per Lietuvą – kiti uostai baltarusių trąšoms taptų kur kas tolimesni.
„Pirmas poveikis bus toks, kad Baltarusia turės alternatyviais logistikos grandines, kaip jie galės eksportuoti į rinkas. Tai realiausia eksportuoti per Rusijos uostas „Ust Luga“ – pirma problema – didesni logistikos kaštai ir Rusiškų uostų trąšų krovimo ir eksporto pajegumai“, – sako ekonomistas Aleksandr Izgorodin.
Kur kas tolesnis baltarusiškų trąšų kelias į pasaulį per Sankt Peterburgo uostus – jei žinoma trąšų nesiims gabenti latviai ar estai – anot ekonomistų, reikš ne tik nuostolius režimui, bet veikiausiai ir trąšų kainų augimą visame pasaulyje, mat Baltarusija – viena didžiausių pasaulio kalio trąšų tiekėjų, konkuruoja su Kanada ir Rusija.
„Bet kokie trikdžiai tiekime – paveiks šios produkcijos rinką. Ir kilstels kainas ir tai nuvilnys per visą tiekimo ir pridėtinės vertės grandinę. Natūralu, kad žemės ūkio žaliavų , natūralu, kad ir žemės ūkio žaliavų kainoms tai turės ilgainiui įtakos“, – mano INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kalio trąšos Europoje jau dabar brangsta. Nuo rugpjūčio kalio trąšų kaina pabrango dešimčia procentų. Nuo 202 dolerių iki 221 dolerio už metrinę toną, atitinkamai eurais nuo 178 iki 195.
„Visų trąšų pasiūla Europoje labai ribota dėl aukštų energetikos išteklių, jei mes atitinkamai dar matysime didesnį Baltarusios trąšų importo apribojimą ,matysime dar mažesnę pasiūlą Europoje ir tai reiškia paprastiems žmonėms tik vieną dalyką – didesnes trąšų kainas, o kadangi trąšos yra beveik visų žemės ūkio ir maisto prekių dedamoji matysime maisto infliaciją Europoje“, – sako A. Izgorodin.
Štai jei Europa įtrauks „Belaruskalij“ į sankcijas – režimas praras 20 proc. savo pirkėjų, o bendrijai, taigi ir mums teks trąšas pirkti iš Kanados arba Rusijos „Uralkalij“. O pirkti trąšas iš Putino – beveik tas pats, kaip ir iš Lukašenkos. Kiek tai papildomai kainuos – ekonomistai nesiima prognozuoti.
Bet vieną skaičių jau žinome – paaiškėjo, kiek dėl tranzito nutraukimo praras konkrečiai Lietuva. Tai kas iki šiol buvo komercinė paslaptis – tapo viešais įmonių nuostolių skaičiavimais tai yra – 60-70 mln. eurų kasmet Lietuvos geležinkeliams ir apie 20 milijonų Klaipėdos uostui. „LTG Cargo“ baltarusiški kroviniai sudaro 25–30 proc. visų krovinių, „Klaipėdos uoste“ – 32 proc.
„Makroekonomine prasme, tai nėra praradimai. Tai dviejų įmonių klausimas, uosto ir geležinkelių“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
„Atmetant vertybinius dalykus šauname kulką ir sau, ir jam. Abi pusės patirs rimtus nuostolius, nes jie netenka pigiausios logistikos grandinės investuos į vairantus, turiės mokėti., ir nukentės per eksportą ir pelningumą. Lietuva ir ES nukentės, nes Baltarusijos trąšų ktritimas reiškia mažesnę pasiūlą, kur ir taip maža. Tai visiem sreikš idesnes maisto kainas“, – tikina A. Izgorodin.
„Visas užsienio politikos logika pagrįstavertybėms saugumo stabilumo sau, per demokratijos sklaidą kaimynystėje ir demokratiški, tada esame saugūs, tai turbūt ar mes pasiryžę dėl šių tikslų aukoti ekomnominius dalykus. Bet jei tie dalykai vertybiniai svarbesni, tai turime aukoti ekonominiius dalykus“, – sako politologas Laurynas Jonavičius.
Ekonomistai ir politologai pripažįsta – kito kelio nei sankcijos Lukašenkos režimui nėra, nors ir pats dėl to nukenčiame ar padedame Putino režimui perimti trašų rinką.
