Turizmo verslai su nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi iki kito pavasario. Tačiau turi ir pasiūlymų, kaip valdžia gali padėti turizmui atsigauti. Išklausyti turizmo atstovų pasiūlymams Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją „Pandemijos paveikto turizmo sektoriaus situacija: susikaupusios problemos ir ko pasigendama iš Vyriausybės?“
Smulkusis turizmas jautėsi paliktas be pagalbos
Seimo narė Laima Mogenienė sakė, kad per pirmąją pandemijos bangą turizmas, o ypač smulkieji šio verslo atstovai, nukentėjo labiausiai. Koją pakišo ir netinkamas pagalbos turizmui mechanizmas.
„Drįstu teigti, kad valstybė nerado tinkamų būdų paremti smulkųjį verslą. Turizmo atstovai, reprezentuojantys mūsų šalį, mūsų šalies veidas, kaip gidai, kaimo turizmo žmonės tikrai negavo reikiamos paramos ir jautėsi palikti be valstybės pagalbos pačiu sunkiausiu metu“, – sakė politikė.
Kelionių agentūros „Prekybos namų RA kelionių agentūra“ vadovas Armandas Burba pažymėjo, kad iki pandemijos turizmo verslas kūrė 5 proc. Lietuvos BVP, šiame sektoriuje dirbo 55 tūkst. darbuotojų.
Turizmo indėlį į valstybės BVP jis palygino su žemės ūkio sukuriama pridėtine verte valstybei, kuri siekia beveik 6 proc. BVP. „Nedidelis skirtumas tarp to, ką sukuria turizmas, ir visas žemės ūkis Lietuvoje“, – pabrėžė A. Burba.
Turizmo versle dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas – sudaro apie 70 proc. šio sektoriaus. Per pandemiją, premjerės Ingridos Šimonytės žodžiais tariant, ši turizmo sektoriaus dalis buvo paaukota dėl visuomenės sveikatos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, kelionių agentūrų pajamos 2020 m. sumažėjo drastiškai – 81 proc. Šis verslas neteko 45 proc. darbuotojų.
„Šiemet skaičiai irgi nelabai džiugina. Atvykstamojo turizmo srautas sumažėjo 30 proc. lyginant su 2020 m. Artėja žiema, kuri tik pablogins epidemiologinę situaciją, sumažins turistų srautus. <...> Kai kuriems turizmams ši žiema gali būti paskutinė“, – Seime kalbėjo A. Burba.
Siūlė imtis konkrečių veiksmų – keisti įstatymus
A. Burba įvardijo priežastis, kurios lėmė turizmo verslo nuosmukį per pandemiją.
„Kodėl taip atsitiko? Šiemet, nors ir turėjome pasiūlymą iš Latvijos ir Estijos, atsisakėme Baltijos kelionių burbulo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija du mėnesius vėlavo iškomunikuoti, kad Lietuva priima pasiskiepijusius turistus. Iki šiol mes dar neturime turizmo gelbėjimo ir vystymo strategijos“, – pasakojo jis.
Jis kritikavo ir sukurtą paramos turizmui sistemą. Anot A. Burbos, nors buvo garsiai deklaruojama, kad turizmui atiteks stambios paramos sumos, iš tiesų šios lėšos nebuvo tikslingai skiriamos smulkaus ir vidutinio turizmo verslo gelbėjimui.
„Jeigu pasižiūrėtume, kur šie pinigai nukeliavo, bet kuriam žmogui pasidarytų truputį nejauku“, – teigė jis.
Pasak A. Burbos, šios priemonės buvo skirtos stambiam viešbučių ir restoranų verslui.
„Apie 80 proc. paramos gavo stambus turizmo verslas. Paramos negavo klasifikuojamos apgyvendinimo įstaigos, <...> gidai, kelionių agentūros, net svarbiausios turizmo šakos – atvykstamojo turizmo – operatoriai“, – teigė jis.
„Mes turime suremti pečius, kad vystytume turizmą Lietuvoje. <...> Ko reikia jį išgelbėti? Sukurti paramos priemones smulkiam ir vidutiniam verslui, taip atstatant ekonominę ir socialinę teisybę. Antra, sukurti veiksmingą, realistinę turizmo vystymo strategiją. <...> Trečia, permąstyti Turizmo įstatymą, kuriame net turisto apibrėžimas yra nelogiškas ir neatitinka Europos Sąjungos direktyvų“, – kalbėjo A. Burba.
Jo teigimu, Turizmo įstatymą privalu pertvarkyti vadovaujantis Europos teise. Priešingu atveju, šis įstatymas skatina slėpti mokesčius, sudaro prielaidas korupcijai, riboja konkurenciją.
„Turizmo industriją reikėtų paskelbti Lietuvos prioritetine ūkio šaka“, – apibendrino jis.
Gautos pašalpos – žemiau skurdo ribos
Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentė, kelionių agentūros „Amberturas“ vadovė Jurgita Kaušinytė teigė, kad turizmo paaukojimas sveikatos labui itin skaudžiai atsiėjo.
„Net 45 proc. mūsų kolegų išėjo iš turizmo. Nežinia, ar jie sugrįš“, – sakė ji.
J. Kaušinytė nurodė, kad per pandemiją Lietuvos kelionių agentūras slėgė privalomojo draudimo našta. Lietuvoje kelionių agentūra nepriklausomai nuo jos dydžio privalo susimokėti 50 tūkst. eurų, tuo tarpu kaimynai latviai taiko ženkliai mažesnį draudimo tarifą.
„Lietuvoje, deja, diferencijuojami tik stambūs kelionių organizatoriai. Smulkūs kelionių organizatoriai sulyginami į vieną liniją. Draudimo suma nepriklauso nuo uždirbtų pajamų, o iš lubų nuleistas skaičius privalo būti apmokėtas“, – apgailestavo J. Kaušinytė.
Jos teigimu, per pandemiją smulkaus ir vidutinio turizmo verslai pakibo ant plauko. Pajamoms kardinaliai sumažėjus, buvo sudėtinga tesėti finansinius įsipareigojimus, išlaikyti verslą ir šeimas. Valstybė šios padėties nepalengvino, teigė moteris.
„Mūsų verslas buvo sustabdytas. Deja, bet ne mūsų iniciatyva. Nuo 2020 m. kovo vidurio nekilo nė vienas lėktuvas. Iš kelionių organizatoriaus veiklos nebuvo uždirbta nė vieno euro. <...> Įmonė dirbanti daugiau nei 17 metų, mokėjusi mokesčius, tampa niekam nereikalinga, aukojama sveikatos labui. <...> Būti sveikatos labui paaukotam – nehumaniška“, – savo įmonės patirtį pasakojo J. Kaušinytė.
2020 m. turizmo sektorius gavo valstybės paramą – 90 proc. minimalios algos išmoką darbuotojams. Tačiau tai reiškė, kad nuo šios sumos darbdavys turėjo sumokėti mokesčius, teigė ji.
„Mokesčiai buvo atidėti. Mes nemokėjome pernai, bet mokėsime šiemet. Pagalba kaip ir yra, bet kaip jos ir nėra. Darbuotojai gavo šiek tiek daugiau nei 200 eurų paramą. Absoliuti skurdo riba yra aukštesnė. <...> Mes neturėjome jokių išskirtinių sąlygų, nors mūsų verslas buvo absoliučiai sustabdytas“, – tvirtino J. Kaušinytė.
Jos teigimu, ir gidai, kurie įprastai generuodavo 40–50 tūkst. pajamų per metus buvo sulyginti žemiau skurdo ribos.
„Daugeliui kelia nerimą, kaip reikės išgyventi iki pavasario. Nėra tikslaus plano, kas bus, jei vėl bus sustabdytas turizmo verslas. Kas bus, jei ir toliau bus proteguojamos stambios turizmo įmonės, o mažieji aukojami?“– svarstė J. Kaušinytė.
Žadėjo kibti į darbus
Seimo narys Domas Griškevičius akcentavo, kad šiuo metu labiausiai pasigendama valdžios kalbėjimosi su turizmo sektoriaus atstovais. Jo teigimu, Ekonomikos ir Finansų ministerijos turėtų aktyviau diskutuoti su turizmo smulkiuoju ir vidutiniu verslu, kad atlieptų jų poreikius.
Seimo narys kalbėjo: „Turime dėmesio skirti strateginiams dokumentams. <...> Mes negalime pamiršti ir smulkiųjų verslų, veikiančių mūsų šalyje ir kuriančių didelę pridėtinę vertę.“
„Negalima vienam katile paremti ir stambiuosius, ir smulkiuosius. Kaip visuomenėje yra stipresni žmonės ir labiau pažeidžiamos grupės, tai smulkus verslas yra labiau pažeidžiamas negu didelės įmonės. <...> Šita situacija dabar yra turinti precendentą ir dabar yra visos galimybės padaryti geriau. <...> Esame pasiruošę dirbti“, – apibendrino L. Mogenienė.
