Turi antikūnų, bet oficialiai COVID-19 nesirgo: tautiečius piktina, kad negali gauti privilegijų kaip kiti

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.  

Štai labai gyvenimiška situacija. Vienas šeimos narys sirgo COVID-19, turėjo simptomus ir teigiamą PGR testą, o kitas, po kelių dienų pajutęs panašius simptomus, tiesiog izoliavosi ir niekur nesikreipė. Tą leido ir darbas iš namų, tad jis lengvai prasirgo ir neturėjęs oficialios ligos diagnozės. Persirgimo faktą patvirtina po poros mėnesių padarytas teigiamas antikūnų testas. Tačiau tokiam žmogui jokių laisvesnio karantino galimybių šiuo metu nėra numatyta.

Tokį pavyzdį iš asmeninės patirties pateikusi VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė teigė tokių atvejų žinanti ne vieną ir sutiko, kad tokius žmones gali lydėti neteisybės jausmas. Visgi kartu ji atkreipė dėmesį į šiuo atveju apsunkintą reglamentavimo klausimą, kai kalbama apie antikūnų tyrimus.

„Saugumo ar galimybių pasų, kaip juos pavadinsi, klausimas yra labai intensyviai svarstomas – žiūrima, kad nepažeistų ir tų žmonių teisių, kurie norėtų pasiskiepyti, bet negali, diskutuojama, kiek apskritai tas ribojimas/leidimas yra priimtinas. Nežinau, koks bus galutinis Vyriausybės sprendimas, bet, taip, kol kas į tą svarstymą nepatenka žmonės, kurie yra pasidarę teigiamą antikūnų testą, bet nėra užfiksuoto ligos ir persirgimo fakto.

Ir nemanau, kad jie į tą svarstymų lauką pateks, nes yra sudėtinga reglamentuoti, kokiu konkrečiai testu turėtų būti patvirtintas tas antikūnų buvimas. Nes galbūt antikūnų testas gali klysti ir yra labai svarbu, kokio gamintojo testas ir labai sudėtinga tai reglamentuoti, kad vieno gamintojo testai tinka, o kito – ne“, – aiškino mokslininkė. 

Kiltų klausimų ir dėl skiepų

Jos manymu, greičiausiai tokiems žmonėms turbūt neliks nieko kito kaip tik nebelikus antikūnų ar praėjus bent pusei metų po persirgimo fakto (jei įmanoma atsekti, kada galėjo sirgti) pasiskiepyti sustiprinant organizmo apsaugą.

REKLAMA

„Bet jei bus leista persirgusiems skiepytis viena doze, klausimas, kaip tokie žmonės su teigiamu antikūnų testu patektų į tą kategoriją. Tai išties yra problema. Kaip jie galės įrodyti, kad persirgo – ar užteks antikūnų buvimo fakto? Mano nuomone, to turėtų užtekti, nes juk ir globos namuose žmonės pirmiausia būdavo testuojami antikūnų testais ir jam esant teigiamam kol kas buvo neskiepijama“, – pastebėjo A. Žvirblienė.

Kartu imunologė priminė, kad vis tik norint išvengti tokių situacijų jaučiant į koronavirusinę infekciją panašius simptomus reikėtų kreiptis į gydytojus.

Turintieji antikūnų testuotis neprivalo

Patvirtinus vadinamąjį galimybių pasą su galimybe nesiskiepijusiems ir oficialiai nepersirgusiems asmenims atlikti testą, tokiems žmonėms irgi leistų patekti į dviprasmiškas situacijas. 

Šiuo metu privalomai ar profilaktiškai testuotis darbovietėse dėl COVID-19 nereikia 60 d., jei antikūnų testas yra teigiamas (ši trukmė ilgesnė – 180 d., jei žmogus yra pasiskiepijęs ar persirgęs). Tačiau norėdamas pasinaudoti galimybių pasu jis tą jau turėtų daryti, mat jis žalią šviesą tam tikroms veikloms suteiktų tik persirgusiems, skiepytiems arba išsitestavusiems.

Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad kalbant apie tokius COVID-19 pasus ar sertifikatus pirmiausia turėtų būti akcentuojamas rizikos sumažinimas tam tikroje aplinkoje ar veiklose. Todėl ir antikūnų turėjimo įrodymas galėtų veikti kaip vienas instrumentų.

„Galbūt tas skiepų paso pavadinimas galėjo ką suklaidinti, bet turėtų būti kalbama ne apie skiepų pasą, o apie kovido sertifikatą, pažymėjimą ar pasą, kuris rodytų, kada žmogus yra persirgęs, kada ir kokia vakcina paskiepytas ir kada kokie antikūnų titrai rasti. Arba – kada koks PGR ar antigeno tyrimas atliktas. Ir tada jau kiekvienu konkrečiu atveju eigoje bus aišku, ką reiškia viena ar kita žyma“, – kalbėjo specialistas. 

REKLAMA

Testo atsakymas ir paskiepijimo ar persirgimo faktas – neilgaamžis 

Visgi kartu jis pažymėjo, kad toks pažymėjimas nebus ilgaamžis ir į jį įtraukti duomenys atitinkamai gali pasenti jau po dienos, kelių mėnesių ar metų. 

„Įsivaizduokime, šiandien žmogus gavo kovido pasą, kad yra paskiepytas, bet ką tai reikš praėjus metams ar 8 mėnesiams? Galbūt jau nieko nebereikš rizikos valdymo prasme arba primins, kad reikia revakcinuotis. Atitinkamai, ką reiškia neigiamas PGR šiandien ir po kelių mėnesių? Taigi ir tie, kurie kalba, kad dar per mažai paskiepytų žmonių tokiam pasui įvesti, nelabai supranta, kad jau ir šiandien gali būti tam tikra nauda. O tam tikrų žymų nauda, kai bus kuo daugiau paskiepytų žmonių, jau nebeturės reikšmės, nes „galiojimo laikas“ bus pasibaigęs“, – pastebėjo S. Čaplinskas.

LSMU profesorius gydytojas Alvydas Laiškonis sutiko čia irgi matantis spragą ir teigė, kad antikūnų testo įtraukimas būtų naudingas ir dar tikslingesnis nei ne visada patikimi greitieji antigeno testai.

Kartu jis tik pažymėjo, kad labai svarbu vertinti toje pačioje laboratorijoje atliktus tyrimus, nes parametrai gali būti skirtingi ir rodyti nevienodus atsakymus.

Trūksta aiškumo, kiek truks imunitetas

Visgi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja Daiva Razmuvienė idėją dėl teigiamo antikūnų testo įtraukimo vertino kiek skeptiškiau.

„Nėra to protekcinio skaičiaus, kuris pasakytų, kad tave jau apsaugo. Ir jei nėra užfiksuota, kad žmogus sirgo, nors ir besimptome forma, o tai rodo, kad turėjo kontaktą su sergančiuoju bet kas gali pasakyti, kiek tas serologinis (antikūnų) tyrimas jam išsilaikys. Dabartiniu metu sakoma, kad du mėnesius“, – kalbėjo specialistė.

Ji pridūrė, kad virusas visgi dar neilgai cirkuliuoja, kad būtų galima tiksliai pasakyti ir tai, kiek laiko truks imunitetas po vakcinos. 

„Pirmas dūris buvo padarytas gruodžio 27–28 d. Lietuvoje, dabar yra balandis, tad dabar įžengsime tik į penktą mėnesį. Tad mums reikia žinoti, ar gruodį paskiepyti žmonės dar turi antikūnų titrą. 

Lygiai tas pats ir su prasirgusiais – jei jis nesitikrino anksčiau, pasitikrino dabar, tai kaip galima palyginti, ar tas žmogus prieš du mėnesius turėjo antikūnų, ar tik dabar jų turi ir kiek jų išsilaikys? Taigi ar tu darysi serologinį, ar antigenų tyrimą, jie galioja tai dienai, bet niekas nežino, koks jis bus rytoj. Tai štai čia yra rizika“, – sakė D. Razmuvienė.


Rašyti komentarą...
R
Razmuvienei
2021-04-27 08:48:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visiškus vėjus tauzyja. Anot jos pasidarius antikūnų testą ir radus antikūnų neaišku kiek ilgai jie pas žmogų bus, o va pasidarius testą, kad nesergi kovidu gali visur šliaužioti ir aišku, kad po testo nuėjęs į pardę neužsikrėsi. Psiaudo specialistės norisi paklausti kas saugiau, ar tai, kad tu tyri antikūnų, ar tai, kad tu šuą minutę nesergi?
Atsakyti
-1

S
Seniai sakiau
2021-04-27 08:40:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pagaliau atsibudo specialistai ir nirmaliai pradėjo mastyti. Mano pavyzdys: sirgau lapkričio mėn. testas darytas kovo pabaigoje ir antikūnų vis dar yra virš 15000, daugiau nei daugeliui po 2 skiepų. Bet gegužės pradžioje bus praėjusios 180 d. Tai reiškia aš galimybių paso negausiu? Kas nustatė tas dienas? Ir koks rodiklis yra svarbiau: dienų skaičius po surgimo ar anti esamas antikūnų skaičius?
Atsakyti
-2

s
stiopka
2021-04-27 08:47:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mieli zmones , cia ne skiepu ar diskriminacijos pasas , cia yra zmonijos populiacijos mazinimo ir genocido pasas. Tas kas kas ji tures taspasmerks save letai mirciai , ovaikai ir anukai niekada nesusilauks palikuoniu o jei ir susilauks tai jie bus geriausiu atveju invalidai arba neveiksnus .
Atsakyti
-8

SKAITYTI KOMENTARUS (32)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų