Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą.
Šiuo metu EBPO priklauso 35 valstybės. Lietuva stojimo procesą pradėjo 2015 m. kartu su Kosta Rika.
Kalbėdamas Valstybės kontrolės organizuojamoje konferencijoje „Signals 2017“, EBPO atstovas Ronnie Downes Lietuvai siūlė naują požiūrį į šalies biudžetą.
„Kas yra biudžeto valdymas? EBPO kalba apie metinio biudžeto valdymą, jo įgyvendinimą ir užtikrinimą, kad jis atitinka visuomenės tikslus. Svarbu ne tik pats biudžetas, kaip finansinis pratimas, bet biudžetas, kaip įrankis įgyvendinti visuomenės interesus“, - konferencijoje kalbėjo R. Downes.
Naujas požiūris į biudžetą
Specialisto teigimu, moderniam biudžetui svarbiausias skaidrumas, vientisumas, atvirumas ir piliečių įsitraukimas priimant sprendimus.
EBPO turi 10 rekomendacijų valstybės biudžetui, jie apima daugybę veiksnių nuo biudžeto duomenų viešinimo iki aktyvaus biudžeto vykdymo. R. Downes akcentuoja, kad šaliai svarbu numatyti ne tik ilgalaikius ar trumpalaikius planus, bet ir vidutinius.
„Įrankis, kurį ima naudoti vis daugiau pasaulio šalių, tai vidutinės trukmės planas. Pavyzdžiui, Nyderlanduose 4 metų kadencijai atėjusi valdžia nusprendžia – šitiek išleisime per pirmuosius metus, šitiek per antruosius ir t.t. O štai tai pasieksime per pirmuosius, antruosius, trečiuosius metus ir t.t. Vadinasi, planai bėgant metams nesikeičia ir panašu, kad Nyderlandams tai puikiai sekasi pritaikyti“, - sakė pranešėjas.
Galimas ir kiek kitoks modelis, kurį taiko Austrija ir Airija, tai keik ilgesni vidutiniai biudžeto planai, apimantys 3-4 m. laikotarpį. Pasak R. Downes, šie modeliai padeda šaliai orientuotis, kokius išteklius ji turi savo tikslams pasiekti.
„Jeigu biudžeto ilgalaikiai ir trumpalaikiai planai nebus vienas su kitu susiję ir vienas nuo kito priklausomi, tai bus tik norai, o ne planai“, - teigė R. Downes.
Biudžetas – kaip informacijos šaltinis
Taip pat biudžetas šaliai gali pasitarnauti kaip informacijos šaltinis, parodantis, kaip sekasi siekti savo tikslų, ką reiktų koreguoti.
„Vienas svarbių klausimų – ar biudžetas gali suteikti informacijos apie rezultatus. Daug šalių nusprendė, kad biudžetas gali ir turi padėti suvokti, ko siekia šalis. Pasaulyje yra daug skirtingų modelių, bet vienas populiariausių – rezultatais grįstas biudžetas“, - kalbėjo R. Downes.
Anot jo, daugelis šalių prie biudžeto plano prideda dokumentus, kaip sekėsi vykdyti biudžetą, ar pavyko įgyvendinti rezultatus, ar jiems išleistos sumos buvo to vertos. Tai, pastebi pranešėjas, yra puikus duomenų šaltinis, norint priimti teisingus sprendimus.
