Apie tai „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.
Turime net dvejus metus žmonėms apsispręsti, ar jie nori kaupti toliau, ar nori pasitraukti, ir per tą laiką girdėjome labai skirtingus skaičius apie tai, kiek prognozuojama žmonių norės pasitraukti iš antrosios pakopos. Koks dabar galutinis ministerijos vertinimas?
J. Navickė: Reikia pradėti nuo to, kad ta reforma ir jos sumanymas yra padaryti taip, kad kuo daugiau žmonių norėtų pasilikti ir kaupti. Tai yra, tos sąlygos kaupimui tampa lankstesnės ir patrauklesnės, tai galbūt atsiras ir tokių, kurie norės kaip tik naujai prisijungti, kuriuos anksčiau automatiškai įtraukdavo ir matydavome, kad bent pusė atsisakydavo dalyvauti, tai galbūt dabar nuspręs dalyvauti, bet kalbant apie tai, kad turime tą pereinamąjį dvejų metų laikotarpį, tai yra skirtingi vertinimai.
Mes remiamės Lietuvos banko vertinimu, kuris buvo praeitais metais atliktas, tai jų pagrindinis scenarijus yra tai, kad per tuos dvejus metus pasitrauks 40 proc. dalyvių, tie srautai pasiskirstys. Dažnai yra, kad žmonės pradžioje ir pabaigoje daro tuos sprendimus. Tai taip, 20 proc. pirmais metais ir 20 proc. kitais metais.
Ir, žinoma, kad tas skaičius gali skirtis priklausomai nuo žmonių amžiaus grupės, pavyzdžiui, vyresnių, priešpensinio amžiaus žmonių. Galbūt daugiau pasitrauks, bet ir šiuo metu 60 proc. jų gaudavo ne taip vadinamą tą anuiteto išmoką iki gyvos galvos, bet gaudavo vienkartinę išmoką.
Tai ar jie pasitrauks ir vienkartinę gaus, ar vėliau ten keliais metais pasitrauks, ir vis tiek gaus vienkartinę išmoką, tai ko gero nėra labai didelis skirtumas.
Vis dėlto apklausos rodo, kad dabar žmonių, kurie ketina palikti antrą pakopą, yra žymiai didesnis skaičius – kalbama apie 80 proc. žmonių.
J. Navickė: Tai apklausų yra įvairių ir, aš manau, kad ir pensijų kaupimo bendrovės atlieka tas apklausas. Tai galbūt matote dar kažkokį kitą paveikslą, bet, kaip minėjau, mes remiamės Lietuvos banko atliktu vertinimu, o realybę matysime.
O nuo ko priklausys ta realybė?
T. Gudaitis: Aš manyčiau, kad dabar galbūt žmonės kol kas svarsto ir tie svarstymai yra gana emociški – ar aš čia kaupsiu toliau, ar kažką darysiu kito?
Tai man atrodo, kol kas tos apklausos galbūt neparodo tikro vaizdo, nes žmonėms iš esmės dar yra gana sunku susiskaičiuoti, kiek čia aš tų pinigų sukaupiau, ką tai reiškia mano būsimai pensijai, arba kiek aš galėčiau pasiimti.
Tai reikia padaryti net keletą veiksmų ir tikrai manau, kad žmonės dar to nevertina, tai skaičiuoklė tikrai padėtų. Kuomet mes jau šiek tiek su vienais kitais žmonėmis pradedame kalbėti apie skaičius, ir kuomet jie supranta, kad aš pasiimsiu ne viską, kas yra sukaupta, bet kokius 30 proc. iš manęs išskaičiuos „Sodra“, tada jau jie lyg pradeda susimąstyti: „Palauk, palauk, ar tikrai tos sąlygos tokios?“, tai tikrai mes patikiname, kad jos tokios.
Tai manau, kai bus skaičiuoklė ir žmonės labiau pasižiūrės savo skaičius, tada tie sprendimai, vienokie ar kitokie, manau, bus tikresni, nes dabar yra daug, šiek tiek gal paspekuliavimo, emocijos. „Imsiu, neimsiu, darysiu, nedarysiu“, o kai reikia padaryti veiksmą, kai reikia susiskaičiuoti, kartais lietuviai linkę ir pakeisti savo sprendimą.
Žinau, kad pensijų fondai yra parengę savo skaičiuokles – kaip jos veiks?
T. Gudaitis: Lauksime tos oficialiosios. Pensijų fondų kaupimo bendrovės jau kiekviena individualiai tikrai ruošiasi ir jau dalis yra padariusios skaičiuokles, kitos dar planuoja – tai, ką rodo tos skaičiuoklės?
Jos rodo, kaip skaičiai nemeluoja. Jeigu aš kaupiu visą laiką, ką mes ir sakėme, tai yra visą darbingą laikotarpį, tai aš galiu gauti apie 20–25 proc. didesnę pensiją. Tai jeigu aš dabar vidury kelionės atsisakysiu, tai ta mano pensija dabartiniais pinigais, vidutinio atlyginimo atžvilgiu yra 650 eur. arba tas 45–47 proc. santykis, tai yra vidutinė pensija padalinta iš vidutinio atlyginimo į rankas, tai ji tą patį rodo ir ateityje.
Kai buvo 30 metų, tas santykis labai panašus. Tikriausiai ne ką geresnis jis bus ir ateinančiais. Tai čia ir dabar išleisti visą laiką yra pagundų, bet iš esmės aš atsisakau apie 20–25 proc. savo būsimos pensijos.
O kaip veiks oficialioji skaičiuoklė, kurią mūsų vertinimu, Seimas turėjo turėti prieš priimdamas įstatymą?
J. Navickė: Žinoma, tai prognozuojamos pensijos skaičiuoklė, ji iš tikrųjų yra ir šiuo metu, ir atnaujinta skaičiuoklė bus, atnaujintas jos dizainas. Kiekvienas žmogus prisijungęs prie savo asmeninės paskyros galės tuos duomenis matyti. Ten nereikės net pildyti, automatiškai ji bus užpildoma, kiek žmogus jau turi stažo, kiek kaupia, kiek sukaupęs, kiek apskaitos vienetų turi.
Ta reforma, kuri yra įgyvendinta ir startuos nuo ateinančių metų, ten iš tikrųjų yra įvairių galimybių. Ten mes nekalbame vien tik toje skaičiuoklėje apie tą vadinamą langą, pereinamąjį laikotarpį – dvejus metus, kai žmogus galės pasitraukti, bet reforma numato ir kitas galimybes: didinti įmokas, stabdyti įmokas, atsiimti dalį lėšų.
Taip pat yra numatyta pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, kad jeigu žmogus susirgo sunkia liga arba turi didelį negalios lygį, nustatytą neįgalumo, tai galės atsiimti lėšas – ten bus tie įvairūs variantai ir ką žmogus matys.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
