Partijų susitarimas dėl 2008-2012 metų Lietuvos užsienio politikos principų, strateginių gairių ir tikslų antradienį pasirašytas be dviejų būsimojo Seimo valdančiųjų partijų - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Tautos prisikėlimo partijos atstovų.
Dokumentą pasirašė Socialdemokratų partijos, Valstiečių liaudininkų sąjungos, Darbo partijos, Liberalų ir centro sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Naujosios sąjungos, Pilietinės demokratijos partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai.
Iš viso susitarimą siūlyta pasirašyti dešimties parlamentinių partijų lyderiams.
TS-LKD Prezidiumo narys, Seimo Užsienio reikalų (UR) komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pareiškė, kad TS-LKD nemato prasmės šiandien pasirašyti partijų susitarimą.
„Susitarimas netenka prasmės, jei jį ketina pasirašyti iš aktyvios politinės veiklos besitraukiančios partijos. TS-LKD partija mano, kad tokį strategiškai svarbų ateities dokumentą privalo pasirašyti visos naujojo Seimo politinės partijos”, - pažymėjo A. Ažubalis.
Susitarimo pasirašymas jau buvo nukeltas kelis kartus. Pirmą kartą jis buvo atidėtas, nes esą tekstui reikėjo „smulkaus redagavimo“, antrą kartą – nes buvo laukta naujienų iš Europos Vadovų Tarybos posėdžio, spalio 15-16 d. vykusio Briuselyje.
Praėjusią savaitę UR komitete iš pradžių buvo nuspręsta, kad pasirašymas turėtų vykti ketvirtadienį priešpiet, tačiau galiausiai buvo priimtas sprendimas jį nukelti į šią savaitę – po antrojo rinkimų turo. UR komiteto pirmininkas Justinas Karosas, tądien paklaustas, kodėl buvo nuspręsta dar kartą nukelti pasirašymą iš ketvirtadienio į antradienį, portalui „Balsas.lt“ sakė, kad tada Seime yra sumažėjęs lankomumas, „o kitą savaitę bus visi „spakaini“, turėsim plenarinį posėdį, bus visi susirinkę“.
Susitarime pabrėžta, kad narystė euroatlantinėse struktūrose ir kitose tarptautinėse organizacijose didina Lietuvos piliečių saugumą ir gerovę, sukuria geresnes sąlygas valstybės ir visuomenės raidai.
„Politinės partijos sutaria, kad po įvykusio konflikto Pietų Kaukaze būtina naujai ir išsamiai išanalizuoti susiklosčiusią geopolitinę situaciją regione ir Lietuvos saugumui bei užsienio politikai kylančius iššūkius. Būtina parengti bendrą strategiją galimiems iššūkiams atremti“, - sakoma dokumente.
Partijos sutarė siekti, kad Lietuva turi tapti regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų centru.
Deklaruodami rūpestį ir suinteresuotumą padėtimi Rytų kaimynėse politikai pabrėžė pritariantys „tolesnei Europos Sąjungos (ES) ir NATO plėtrai, skiriant pagrindinį dėmesį Baltarusijai, Moldovai, Pietų Kaukazo valstybėms bei Ukrainai ir laikantis nustatytų kriterijų dėl naujų valstybių prisijungimo“.
Už Lietuvos ir ES transatlantinius ryšius pasisakančius partijos išskyrė bendradarbiavimo su JAV stiprinimą.
NATO, anot susitarimo, lieka esminis Lietuvos saugumo garantas. Tuo pačiu pasižadama nuosekliai ir kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai, siekiant, kad bendrojo vidaus produkto dalis, skiriama krašto apsaugai, sparčiau artėtų prie NATO standartų.
Santykiai su Rusija turi būti plėtojami geros kaimynystės ir bendradarbiavimo dvasia. Tačiau pabrėžiama, kad reikia siekti, jog į dabartinės Rusijos valdžios vykdomos politikos keliamus iššūkius būtų tinkamai atsižvelgta ES ir NATO.
Partijos taip pat įsipareigojo parengti strategiją, padėsiančią atsispirti Lietuvos informacinio, kultūrinio ir politinio lauko užvaldymui, „kurio požymiai pastebimi kai kurių kaimyninių valstybių vykdomoje politikoje“.
Dokumente kalbama ir apie siekį ES lygiu pasmerkti ir teisiškai įvertinti visų totalitarinių režimų nusikaltimus.
Partijų lyderiai dar pasižadėjo dėti pastangas, kad Lietuva susigrąžintų iš šalies išvežtus archyvus, tarp jų - ir ypatingųjų bylų.
Kalbėdami apie energetiką partijų vadovai deklaravo ryžtą siekti, kad būtų sukurta bendra ES išorinė energetikos politika.
