Vasario 16–17 d. Lietuvoje įvyko keli gaisrai, nusinešę žmonių gyvybes, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Per parą gaisruose žuvo 5 žmonės
Vasario 16 d. naktį Šakių rajone, Maštaičių kaime, kilo gaisras gyvenamajame name.
Ugniagesiai gelbėtojai negalėjo privažiuoti iki vietos, apie 2 kilometrus jiems teko bristi per sniegą iki atvira liepsna degančio namo.
Pasitelkus du gyventojų traktorius, nuo kelio buvo prastumtas sniegas. Ugniagesiams pasiekus degantį namą, jame rastas apdegęs vyro (gim. 1965 m.) kūnas.
Tą pačią dieną, apie 22 val. vakaro, Vilniaus r., Naujasėdžio kaime, užsiliepsnojo medinė pirtis, kurioje buvo gyvenama.
Atvykus ugniagesiams, stogas jau buvo jau įkritęs. Išdegė pirties vidus, išneštas dujų balionas.
Apie 23 val. viduje, prie durų slenksčio, rastas stipriai apdegęs žmogaus kūnas. 23:13 val. po sukritusiomis stogo konstrukcijomis rastas stipriai apdegęs antras kūnas.
Dar vienas tragiškas gaisras kilo sausio 17 d. naktį. Širvintose užsidegė medinis namas.
Gaisro metu išdegė koridorius ir veranda, aprūko kambariai, sudegė dalis stogo.
02:16 val. iš namo išnešta mirusi moteris (gim. 1965 m.), kiek vėliau gelbėtojai išnešė ir vyro (gim. 1954 m.) kūną.
Dažniausiai gaisrai kyla kūrenant
PAGD duomenimis, per sausio mėnesį šalyje kilo 846 gaisrai, juose žuvo 18 žmonių, o 23 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2025 m. sausio mėnesiu, kuomet kilo 680 gaisrų, kuriuose žuvo 7 gyventojai, šiemet gaisrų ir juose žuvusiųjų daugiau.
Anot ugniagesių, pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai.
„Žmonės kūrendami krosnis kartais neįvertina savo krosnių būklių, pasitikimi jomis kaip saugiais įrenginiais, tačiau jos sukelia ir pavojų. Tos žūtys mums labai neramina, ir mes, ugniagesiai gelbėtojai, atlikdami savo prevencines akcijas primename, kad gyventojai žinotų, kokie reikalavimai jiems yra keliami, kad jų būstai būtų saugūs ir kad mūsų paslaugų jiems nereikėtų“, – sausio pabaigoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rolandas Pumputis.
Pasak jo, iki 50 proc. visų gaisrų kyla dėl netvarkingų šildymo įrenginių įrengimo arba jų eksploatavimo.
„Tai reiškia, kada įrengiami nauji (šildymo įrenginiai – red. past.) nesilaikant reikalavimų arba eksploatacijos metu pažeidžiamos dūmtraukių konstrukcijos, jos įrengtos nesilaikant saugių atstumų iki degių konstrukcijų arba dūmtraukiai paprasčiausiai nėra išvalomi nuo susikaupusių suodžių“, – nurodė R. Pumputis.
Gaisrus sukelia ir rūkymas
Kita dažniausia gaisrų priežastis yra neatsargus elgesys, pavyzdžiui, rūkymas lovoje. Neretai tai tampa ir žūčių gaisruose priežastimi.
„Jeigu vertintume gyventojus, kurie žūsta gaisruose, pati pagrindinė priežastis yra neatsargus rūkymas. Tai yra apie 37 proc. gyventojų, žuvusių gaisruose“, – komentavo R. Pumputis.
„Mes visada sakome, kad žmonės visada turėtų pelenines, nerūkytų lovose, nes dažniausiai mirties priežastis būna tada, kada su cigarete užmiegama. Aišku, papildomas faktorius, kai yra vartojamas alkoholis“, – kalbėjo ugniagesys gelbėtojas.
Jis pastebi, kad žūstančio gaisruose portretas – tai 60–70 m. amžiaus vyriškis, dažnai turintis žalingų įpročių (rūkantis ir/arba vartojantis alkoholį).
Tai matyti ir šios paros suvestinėse: iš nustatytos tapatybės asmenų, žuvusieji buvo maždaug 60–72 m. amžiaus vyrai ir moterys, gyvenantys kaimiškose vietovėse.
Nors nuolat kalbama apie pavojus, gyventojai iš klaidų nepasimoko, sako R. Pumputis.
„Kai mes tiriame ir aiškinamės aplinkybes, gyventojams, pasirodo, nebe pirmą kartą buvo užsidegusi, pavyzdžiui, lova. Kadangi viskas pasibaigė laimingai, jie toliau tokį savo gyvenimo būdą vedė“, – sakė pašnekovas.
„Ir kaimynai turėtų suprasti, kad tai yra labai pavojinga. Todėl, jeigu žūsta žmogus, mes tikrai važiuojame ir apklausiame aplinkinius gyventojus, bendraujame su jais, aiškiname priežastis, kad kiek įmanoma išvengtume tokių nereikalingų žūčių“, – tikino ugniagesys gelbėtojas.
Ragina įsirengti dūmų ir smalkių detektorius
Nuo 2019 m. kiekviename būste privaloma turėti autonominį dūmų detektorių. Vis dėlto dalis Lietuvos gyventojų jų vis dar neturi.
„Jo įrengimas yra labai paprastas. Tik dalis žmonių žmonių detektorius labai greitai įsirengė ir jiems tai yra natūralu, o dalis gyventojų kažkodėl nenori išgirsti. Statistika rodo, kad 90 proc. Žuvusių gaisruose savo būstuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių, kurie galėjo perspėti gaisro kilimo metu“, – „Dienos pjūvyje“ kalbėjo R. Pumputis.
Autonominis dūmų detektorius – tai detektorius su autonominiu maitinimo elementu. Šis prietaisas, „pajutęs“ patalpoje atsiradusius dūmus, duoda specifinį aukšto dažnio signalą, kuris toje ar kitoje patalpoje esantį žmogų perspėja dėl susidariusių dūmų.
O tiems, kurie kūrena krosnis, ugniagesiai rekomenduoja įsirengti smalkių detektorius. Ir ne be reikalo – sausio pabaigoje Molėtų rajone smalkėmis apsinuodijo pusės metukų vaikas.
Tą savaitgalį vaikas su tėvais viešėjo pas senelius, kurie savo sodyboje kūreno krosnį. Suaugusieji pripratę prie dūmų, apsinuodijo nestipriai, o kūdikis išvežtas į ligoninę, kur visą naktį jį prižiūrėjo medikai.
Gaisruose žuvo daugiau gyventojų
PAGD duomenimis, per sausio mėnesį šalyje kilo 846 gaisrai, juose žuvo 18 žmonių, o 23 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2025 m. sausio mėnesiu, kuomet kilo 680 gaisrų, kuriuose žuvo 7 gyventojai, šiemet gaisrų (166 gaisrais, arba 24,4 proc.) ir juose žuvusiųjų (11 gyventojų, arba 157,1 proc.) daugiau.
2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai sausio mėnesį kyla 694 gaisrai, kuriuose žūsta 11 gyventojų, šiemet gaisrų 21,9 proc., o žuvusiųjų – 63,6 proc. daugiau.
Sausio mėnesį kilo 1 gaisras, kuriame žuvo du žmonės, o 16 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 4 žmonės (22 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 14 (78 proc.).
4 gyventojai žuvo Vilniaus rajono savivaldybėje, po 2 – Kauno, Kaišiadorių ir Telšių rajonų savivaldybėse, po 1 – Alytaus, Varėnos, Neringos, Rokiškio, Plungės rajonų, Vilniaus ir Šiaulių miestų bei Kazlų rūdos savivaldybėse.
Po keturis gyventojus žuvo pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį. Tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 3 val. ryto (žuvo 11 gyventojų, arba 61 proc.).
Gaisruose žuvo 12 vyrų ir 6 moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.
4 gyventojai žuvo dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl neatsargaus rūkymo, 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 1 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų. Dar 7 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Sausį gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 16 gyventojų, 83 pastatus, 15 transporto priemonių, 62 gyvūnus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
