Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutavo Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė ir „Compensa“ draudimo grupės žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Kiek gaisrų, susijusių su paspirtukais, kyla vidutiniškai?
A. Pakštaitė-Marcinkienė: Užfiksuota, jog praėjusiais metais, nuo birželio iki spalio mėnesio, dėl ličio baterijų sukeltų gaisrų turėjome net 15. Iš tiesų skaičius nemažas, į tai reikėtų visiems atsižvelgti ir atkreipti dėmesį.
Pagrindinė priežastis ir yra ličio baterija? Ji dažniausiai sukelia gaisrus?
A. Pakštaitė-Marcinkienė: Taip, jos yra degios, jos yra pavojingos, jų sukeliami gaisrai įvyksta žaibiškai, ugnis plinta labai sparčiai ir tikrai neretai pridaro nemažos žalos tiek gamtai, tiek mūsų turtui.
O kur yra pagrindinė būtent paspirtukų baterijų problema? Kodėl būtent litis ir kodėl būtent jos užsidega? Ar čia kalbame apie daugiau kažkokių įrenginių?
A. Pakštaitė-Marcinkienė: Vienas iš aspektų tikriausiai yra techninis – baterija pati iš savęs negali užsidegti ar sprogti. Ji turi būti arba mechaniškai pažeista, arba netinkamai suremontuota, galų gale, tai gali būti savadarbės baterijos, kurios, kaip žinome, praktikoje vyrauja.
Todėl šioje vietoje reikėtų rinktis tik patikimas gamintojų suteikiamas baterijas, oficialias dalis ir, jeigu mano baterija yra sugedusi, perduoti jas į tinkamas rankas pas legalius atliekų tvarkytojus.
Žinoma, nepalikti jų be priežiūros krautis, pavyzdžiui, naktį, išvykus iš namų, o galiausiai, jeigu jau kilo nemaloni situacija, ar baterija pradeda garuoti, pūstis, kaisti, reikia skubiai ištraukti maitinimo laidą iš elektros lizdo ir, jeigu yra galimybė, pačią bateriją perkelti ar transportuoti į vietą, kur nebūtų žmonių ar kitų degių medžiagų.
Jeigu tokios galimybės nėra, tai, žinoma, skubiai patiems pasišalinti iš tokios vietos ir kviesti priešgaisrinę pagalbą.
Kodėl yra tiek daug paspirtukų remonto vietų, kuriomis negalima pasitikėti? Užsiminėte, kad daugelis taiso savo paspirtukus arba perka detales, kurios nėra oficialiai patvirtintos, tikriausiai yra pigesnės nei originalios. Kodėl yra tiek daug vietų, kuriomis negalima pasitikėti, kalbant apie paspirtukų remontą?
A. Pakštaitė-Marcinkienė: Tikriausiai, kaip ir minėjote, žmonės visada yra linkę sutaupyti. Jie ieško pigesnių alternatyvų, todėl neretai užsiima savadarbe veikla arba kreipiasi į abejotinas vietas.
Žinome, kad tam yra sukurti ir specialūs portalai, perparduodantys naudotus paspirtukus arba tam tikrų gamintojų ir panašiai, tai šioje vietoje tikrai reikia atsakingo požiūrio iš kiekvieno mūsų. Reikia rinktis tokį paspirtuką, apie kurį žinosime, kad jis veiks tinkamai, yra aiškaus gamintojo, su aiškia garantija.
Ir jeigu iškiltų probleminė situacija, kuomet baterija yra pažeista ar sugedo, ar pats elektrinis paspirtukas nebevažiuoja, žinosiu, kad tinkamas gamintojas suteiks atitinkamą garantiją ir mano tiek pačiu elektriniu paspirtuku, tiek jame esančia baterija bus tinkamai pasirūpinta garantinio aptarnavimo metu.
Kokia garantija vidutiniškai suteikiama naujai perkamam paspirtukui?
A. Pakštaitė-Marcinkienė: Tikriausiai priklauso nuo gamintojo – nuo trejų iki šešerių metų, reikėtų domėtis kiekvieno gamintojo sąlygomis.
Vis tiek turbūt skaičiuojama pagal nuvažiuotus kilometrus?
A. Pakštaitė-Marcinkienė: Tikrai taip. Kiekvienas gamintojas turi savo galiojimo laikotarpį.
Kokių dar patarimų turite apie pirkimą paspirtukų planuojant jį pirkti? Į ką atkreipti dėmesį, ko geriau nepirkti, kad saugu būtų krauti ir nekiltų gaisrų, ir su tuo nauju pirkiniu nebūtų didesnių problemų? Ar atkreipti dėmesį ir į kainą, galbūt geri paspirtukai nebūna pigūs?
A. Pakštaitė-Marcinkienė: Taip, šioje vietoje tikriausiai reikėtų orientuotis, jog mano prekė būtų perkama iš oficialios parduotuvės. Nepaisant to, ar ji fizinė, ar elektroninė, svarbu, kad ji būtų patikima, visiems aiškiai žinoma, galų gale, aplinkosaugai pažįstama, kuri tiekia gaminius su atsakingu požiūriu, tinkamai pasirūpina atliekomis ir finansuoja atliekų tvarkymo sistemą.
Ne iš kažkokių antrinių rankų, neaiškių pardavėjų. Žinoma, žmonės, neretai laukia tam tikrų akcijų. Jos neretai ir veikia, ypač šiltuoju periodu, kuomet transporto priemones, kitą transportą mes keičiame į tvaresnes transporto priemones, ar tai būtų elektriniai paspirtukai, dviračiai, riedžiai ir panašiai.
Tai tiesiog atsakingas požiūris perkant. Ir tiesiog tą turėti omenyje, jeigu aš ir šiuo atveju pirkdama šiek tiek ir sumokėsiu daugiau nei pirkdama antrinėje rinkoje, aš būsiu užtikrintas, jog iškilus tam tikrai problemai ar mano prietaisui tapus atlieka ar nevažiuojančiu, ar sugedusiu, būsiu užtikrinta, jog gamintojas, garantija man padės su juo tinkamai susitvarkyti.
Galų gale, jeigu tokios galimybės nebus, aš pats pristatysiu pas atliekų tvarkytojus. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį, mums Lietuvoje kaip vartotojams yra sukurta puiki infrastruktūra tiek elektronikos, tiek baterijų atliekoms priimti. Smulkiai elektronikai, nebenaudojamoms jose esančioms baterijoms – skirtos vietos prekybos centruose, įvairios talpos priimti, atnešti nemokamai.
Žinoma ir įvairūs projektai, Lietuvoje yra tikrai ne viena vieta. „Man rūpi rytojus“ nameliai, elektronikos priėmimo vietos, kur gyventojas bet kuriuo paros metu gali atnešti įvairiausią tiek stambią, tiek smulkią elektroniką ir jose esančias baterijas ir palikti.
Reikia naudotis visa sukurta infrastruktūra ir, manau, šioje vietoje kils daug mažiau nepatogumų ir tam tikros problematikos.
Ar žmonės aktyviai draudžia paspirtukus?
M. Balinskas: Daugėjant ir populiarėjant paspirtukams, be abejo, daugiau žmonių rūpinasi jų saugumu ir tų pačių turto saugumu. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad žmonės draudžia ne tik paspirtukus, bet ir būstą, kuriame jie gyvena, ir savo civilinę atsakomybę, kas irgi labai svarbu gaisro atveju.
Žala dažniausiai padaroma ne tik pačio asmens turtui, tačiau gali būti padaryta ir aplinkinių turtui. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, kuomet kalbame apie daugiabučius, kuriuose vis dažniau pradėjome fiksuoti paspirtukų gaisrus.
Pasekmės pakankamai skaudžios būna: pradedant nuo visų kaimynų evakuacijos, užpiltais, aprūkusiais, apdegusiais butais – žala siekia dešimtis tūkstančių, iš tiesų.
Net dešimtis tūkstančių žalos gali susidaryti, ar ne? Kokia vidutiniškai ta žala padaroma per gaisrą, sakykime?
M. Balinskas: Fiksuojame, kad būtent paspirtukų žalos vidurkis ir prasideda nuo 10 tūkst. eurų, nes tai yra prietaisas, turintis didelę bateriją, kuri intensyviai dega ir, mažu mažiausiai, padaro žalos patalpai, butui.
Dažniausiai esame fiksavę, kuomet aprūksta kitų butų, aukščiau esančių, patalpos, bendro naudojimo patalpos. Kadangi juos gesinti yra pakankamai sudėtinga, gesinimo metu ugniagesiai irgi aplieja apačioje esančius kaimynus, tai žalos iš tikrųjų pakankamai didelės.
Pilnos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
