„Labai nemaloni situacija, į kurią pakliuvom, kalbant ir apie biudžetą, bet tai turbūt ne paslaptis, kad tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje. Pati labai vertinu atvirumą iš visų ir reikalauju iš kiekvieno ministro to paties atvirumo ir atsakingo požiūrio“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Man labai gaila, kad mes dėję dideles pastangas stiprinti gynybą gavome tokį informacinį karą tarpusavyje. Labai dėl to iš tikrųjų apgailestauju“, – apie viešojoje erdvėje paskleistą informaciją kalbėjo premjerė.
I. Ruginienė teigė D. Šakalienei turinti klausimų ir dėl gynybos pramonės, ir dėl „tam tikrų sąsajų“ su verslu.
„Dėl to priėmiau sprendimą, kad gynybos pramonės failą perduodu kuruoti į lyderiaujančias pozicijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai. Nuo šiol šitos dvi ministerijos kuruos šitą failą“, – žurnalistams kalbėjo ji.
I. Ruginienė nurodė laukianti iš D. Šakalienės „tam tikrų atsakymų“. Vėliau ji patikslino, kad tikisi jų sulaukti dar šią savaitę.
„Šiandien buvo ir ministrei nurodyti tam tikri klausimai, kuriuos ji turės atsakyti per tam tikrą laiką. Ir, manau, tada ateis ir mano išvados“, – sakė I. Ruginienė.
Paklausta, ar dar pasitiki krašto apsaugos ministre, I. Ruginienė neslėpė: „Dabar pasitikėjimas tikrai yra sušlubavęs, bet dar palaukime atsakymų.“
Trintis tarp premjerės ir D. Šakalienės paaštrėjo viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, neva gynybos biudžetas bus mažesnis nei planuojama. Tokią informaciją biudžeto projektų registravimo išvakarėse paskleidė nuomonės formuotojai, kurie galimai dalyvavo neoficialiame susitikime Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).
„Su ministre daug ką aptarėme. Man kyla nemažai klausimų ir, matyt, man reikės daugiau laiko, kad į tuos klausimus būtų atsakyta. Ne tik apie organizuojamą renginį, kur buvo pristatyta tikrovės neatitinkanti informacija, bet ir apie kitus dalykus“, – teigė I. Ruginienė.
Gynybai – 5,38 proc. BVP
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui.
Pagal projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta KAM skiriamuose asignavimuose.
„Visos tos lėšos yra nukreiptos į gynybą“, – sakė premjerė Inga Ruginienė, akcentuodama, kad poreikius, kokią ginkluotę ir įrangą reikia pirkti, suformuoja KAM.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad Lietuva pinigų gynybai nesiskolins: „Bus visa suma biudžete.“
NATO šalys susitarė skirti bent 3,5 proc. nuo šalies BVP gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai (dvigubos paskirties projektams, įskaitant policijos, pasieniečių ir kitus projektus). Tai, kartu paėmus, atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo reikalaujamus 5 proc. BVP lėšų gynybai.
Vasarą Prezidentūra nurodė, kad didžioji dalis lėšų bus skrita būtent kariuomenės, o ne dvigubos paskirties išlaidoms. Paklausta, kiek to bus laikomasi, premjerė pabrėžė, kad pinigų reikės ir infrastruktūrai, ir kitoms tarnyboms, kurios rūpinasi šalies saugumu.
„Jeigu mes kalbame apie poligoną, tai natūralu, kad iki poligono reikės privažiuoti. Net jeigu kalbame apie diviziją, kalbame ne apie karius, bet kalbame ir apie infrastruktūrą – viskas eina kompleksu. Tai natūralu, kad nusipirkus tanką turbūt reikia pagalvoti, o kur jį reikės laikyti ir kaip su juo reikės judėti karo metu. Visa tai ateina irgi kompleksu“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Nesupraskime gynybos vien tik per ginklų įsigijimą. Yra daugybė kitų dalykų, kurie irgi įsijungia arba aktyvizuojasi karo metu: tai yra lygiai tos pačios mūsų struktūros kaip VSAT, policija ir panašiai. Visi turi būti pasirengę dienai X, kaip ir civiliai“, – teigė ji.
Šiemet Lietuvoje gynybai buvo skirta kiek daugiau nei 4 proc. BVP.
Maždaug 700 mln. eurų iš gynybos biudžeto bus skiriama per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.
Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Vyriausybė.
Trintis su KAM
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nerimavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius. Tokiu atveju ginkluotosioms pajėgoms būtų skirta mažiau pinigų nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis ir kiti.
Paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas neskelbtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai (įskaitant minėtus) buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Ketvirtadienį socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – ministrės elgesį jis pavadino „keistu žanru“.
Pati D. Šakalienė viešai neigė abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
