VSAT duomenimis, iki šios dienos kryptimi Kalbant Lietuva-Lenkija iš viso sulaikyta apie 640 migrantų.
„Iš to skaičiaus 40–42 proc. yra sulaikyti Lenkijos pasieniečių ir likusieji apie 58–60 proc. yra sulaikyti mūsų pasieniečių“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius.
Didžioji dalis migrantų per Lietuvą į Lenkiją bando patekti iš Latvijos.
„Iš tų plius minus 600 migrantų turbūt 80–90 proc. yra tie, kuriuos mes siejame su patekimo keliais į ES per Baltarusijos ir Latvijos sieną“, – teigė S. Nekraševičius.
Jo žiniomis, statistiškai mažiausiai yra veikiama išorinė siena Latvijos kryptimi, stipriausiai – Lenkijos kryptimi.
„Bet reikia nepasiklysti šitame paveiksle, todėl kad jeigu šita situacija šiandien yra Latvijoje, tai rytoj ji gali būti Lietuvoje. Visą šitą fenomeną vertiname kaip vieną koordinuotą, nukreiptą į ES. O kuri kryptis yra šiandien paveikta, dėliojasi tik vieno ar kelių žmonių, autoritarų, ir jų komandų galvose. Ir rytoj tas įrankis gali būti mestas kitur“, – pabrėžė S. Nekraševičius.
Nelegali migracija auga
Pasieniečiai pastebi, kad situacija nuo 2021 metų, kai Baltarusijos režimas pradėjo hibridinį karą, ES link praleisdama nelegalius migrantus, nepasikeitė, o atvirkščiai – skaičiai auga.
„Pats instrumentalizuotos migracijos fenomenas šiais metais yra augantis. Jeigu paimsime nuo 2021 m. besitęsiantį instrumentalizuotą Baltarusijos režimo agresiją panaudojant migrantus, tai pats fenomenas yra augantis ir panašu, kad su dabartinėmis tendencijomis turėsime didžiausią skaičių regione nuo pat pačios krizės sukėlimo metų“, – komentavo S. Nekraševičius.
„Niekas nepasikeitė. Režimai nepasikeitė, Ukrainos karas vyksta, noras paveikti mūsų europinę saugumo aplinką išlieka“, – dėstė jis.
Įrodyta, kad migrantų krizę organizuoja bent dvi Rytų valstybės – Rusija ir Baltarusija. Jų pareigūnai padeda, neretai ir patys organizuoja migrantų praleidimą į ES valstybes.
„Taip, ir viena , ir kita valstybė toje schemoje yra identifikuojamos, kad teisėsaugos institucijos prisideda, palengvina netiesėtą migraciją, tam tikrai atvejais aktyviais veiksmais prisideda prie migrantų mūsų išorinės sienos kirtimo. Tai yra, pavadinkime, kasdienybė, kuri prieš 5 metus atrodė kažkas naujo“, – sakė S. Nekraševičius.
„Hibridinis karas, hibridinė ataka tęsiasi ir kiekviena pusė bando parodyti savo pranašumus. Manau, kad šiandien, mes kaip valstybė, tą hibridinį išpuolį atremiame sėkmingai“, – apibendrino jis.
Nelegalai agresyvūs
Migrantai ne tik neteisėtai kerta sieną – dalis jų smurtauja prieš pasieniečius, gadina jų transporto priemones.
„Per šiuos metus turėjome keletą atvejų, kai mūsų ir pareigūnai, ir transporto priemonės buvo paveiktos mechaniškai, t. y. mėtant įvairius daiktus į pareigūnus, į transporto priemones. Lenkijos kryptyje tokių atvejų yra, jei neklystu, virš 100“, – pasakoja pasieniečių vado pavaduotojas.
„Mes kalbame apie agresyvius žmones, kurie yra iš anksto paruošti ir siunčiami į ES su vienu tikslu – kelti grėsmę mūsų viešajam saugumui“, – priduria jis.
Tiesa, S. Nekraševičius neturėjo duomenų, kad kas nors iš Lietuvos pasieniečių būtų sužalotas.
VSAT primena, kad jau penkti metai vyksta instrumentalizuota neteisėta migracija iš Baltarusijos į ES šalis. Daugiausia spaudimo patiria tiesiogiai su Baltarusija besiribojančios Lietuva, Lenkija ir Latvija.
Papildomų iššūkių pasieniečiams kelia Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, padidinusi hibridinių atakų, provokacijų bei valstybės sienos ir oro erdvės pažeidimų rizikas.
Šią vasarą Lenkiją laikinai įvedė patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva, kad sustabdytų nelegalią imigraciją.
Pasieniečiai stiprins savo pajėgumus
Tam, kad stiprintų sienos apsaugą ir atremtų galimas grėsmes, pasieniečiai pristatė projektą, skirtą stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos pasieniečių bei turimus VSAT pajėgumus.
„Šito projekto rėmuose planuojame apmokyti beveik 100 savo pareigūnų. Noriu pabrėžti, kad mokymai bus vedami ne tik mūsų pareigūnams ir Lenkijos pareigūnams atskirai, bet kartu koordinuotai pagal bendrus principus ir teisinę bazę bus mokomi ir mūsų, ir mūsų kaimynų pareigūnai, kaip vykdyti kriminalinę žvalgybą koordinuotai, kaip keistis informacija.
Ir to pačio projekto rėmuose bus įsigyjamos ir techninės priemonės, kurios užtikrins, leis mums sukurti pajėgumą kontroliuoti teritoriją ir iš viršaus, vystant mūsų bepiločių orlaivių pajėgumą“, – aiškino S. Nekraševičius.
Pasak jo, projekto tikslas yra nesiimti kraštutinės priemonės, kuri yra taikoma Šengeno erdvėje, tai yra neatnaujinti vidaus sienos kontrolės, kitaip tariant, neįvesti papildomų ribojimų, patikrinimų Lietuvos ir apskritai ES piliečiams.
Viena iš priemonių tai pasiekti – pasieniečių bepiločių orlaivių sistemų sistemos stiprinimas. VSAT neplanuoja pirkti naujų dronų, bet sieks praplėsti jų nuotolį, kad turimi dronai nuo VSAT Aviacijos valdybos bazės Paluknyje galėtų nuskristi iki Lenkijos sienos ir ten vykdyti patruliavimą, keistis vaizdu ir duomenimis su lenkų pasieniečiais.
„Tai reiškia, bus modifikuojamas ne pats orlaivis, o praplečiamos jų skrydžių galimybės. Bus mobilios antenos, išdėliotos per tam tikrus taškus, pasirinkti strateginiai taškai. Apsauga bus įvesta nuo galimų trikdžių, jamminimų ir panašiai, kad tai veiktų efektyviai ir mes galėtume saugiai ir vieno taško nuskristi į praktiškai bet kurį kitą Lietuvos tašką. Šiuo atveju – iki Lenkijos sienos“, – kalbėjo VSAT Aviacijos valdybos viršininkas Rolandas Volskis.
Šiuo metu pasieniečių bepiločiai orlaiviai daugiausiai 60 kilometrų spinduliu nuo savo taško. Kitaip tariant, iš vieno taško dronas gali padengti 120 km.
„O tas dalykas mums praplės [nuotolį] neribotai, praktiškai per visą Lietuvos teritoriją“, – paaiškino R. Volskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
