Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antrus metus iš eilės šeimos gali rinktis alternatyvų vaikų mokymosi būdą – tėvams suteikiama galimybė ugdyti vaikus namuose. Tiesa, reikia atitikti tam tikrus griežtus kriterijus, kuriuos toli gražu ne visos šeimos išpildo. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta kaunietė Kristina, pati ugdanti vaikus teigia, kad tokį sprendimą jos šeima pasirinko, nes „netiko mokyklos sistema“, kadangi joje nėra individualizuojamas mokymo procesas. 

Antrus metus iš eilės šeimos gali rinktis alternatyvų vaikų mokymosi būdą – tėvams suteikiama galimybė ugdyti vaikus namuose. Tiesa, reikia atitikti tam tikrus griežtus kriterijus, kuriuos toli gražu ne visos šeimos išpildo. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta kaunietė Kristina, pati ugdanti vaikus teigia, kad tokį sprendimą jos šeima pasirinko, nes „netiko mokyklos sistema“, kadangi joje nėra individualizuojamas mokymo procesas. 

REKLAMA

„Didelį dalį užduočių jie daro dėl to, kad tai daro visi, o ne dėl to, kad jos yra reikalingos vaikui. Vaikai mokykloje blogai jautėsi dėl konkurencinės aplinkos. Mokyklos aplinka skatina konkurenciją, o ne bendradarbiavimą“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja ji.

Mama vaikus tokiu būdu ugdo savo trečiokę dukrą ir penktoką sūnų jau antrus metus iš eilės.

Daugiau dėmesio praktiniams dalykams

Kaip nurodo dviejų vaikų mama, vaikai namuose ugdosi pagal bendrojo ugdymo programą, tačiau susidėlioja pamokas patys – jei panori, visą dieną vienam dalykui skiria daugiau laiko nei kitiems.

REKLAMA

„Pradinėse klasėse buvo pasaulio pažinimas, penktoje klasėje jis padalintas į gamtos mokslinį ugdymą ir istoriją. Mes mokomės dažniausiai važinėdami, darydami eksperimentus,  mokomuosius video žiūrėdami. Tai yra daugiau iš praktinių dalykų. Pratybų darymas šiuo atveju yra labai paviršutiniškas mokymas, neturintis daug prasmės <…> Kadangi vaikai labai laisvai šneka angliškai, jie susirašinėja su draugais. Turi anglakalbius pusbrolius, todėl to pokalbio akademiškai mokytis anglų kalbos nėra“, – pasakoja Kristina.

REKLAMA
REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateikė informaciją, kad „tėvams nustatyta pareiga ne rečiau kaip kartą per dvi savaites mokyklos elektroniniame dienyne fiksuoti vaiko pasiekimus: ko vaikas mokėsi, kokiose aplinkose, ką išmoko. Mokslo metų gale tėvai įpareigoti parengti ir pateikti mokyklai Vaiko individualios pažangos ataskaitą“.

Tačiau pažymių pati mama, nusprendusi vaikus ugdyti pati, vaikams nerašo, nors ir gali. Moters teigimu, ji pritaria toms ugdymo sistemoms, kuriose iki gimnazinio lygio vertinimo sistemų nėra.

„Vertinimas veikia žlugdančiai, o ne skatinančiai. Vaikas turi mokytis, nes tai jam smagu ir įdomu. Kai tu tikrai kažką naujo sužinai, supranti, kad kažką naujo gali padaryti, yra toks malonumas. O mokykla sugeba tai kažkaip paversti katorga. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes išėjome. O pažymiai, iš tikrųjų yra labai lėkštas vertinimas“, – neslepia ji.

Ne visos šeimos atitinka reikalavimus

Bet kuri šeima, norinti ugdyti savo vaikus namuose, gali tai padaryti, jei atitinka tam tikras nustatytas sąlygas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak ŠMSM atstovų, namuose ugdyti vaiką galimama tik tais atvejais, jeigu šeimoje per pastaruosius dvejus metus nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, „taip pat ir susiję su tėvų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimu, smurtu, nebuvo skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui“.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioto teritorinio skyriaus informacija apie tai, kad šeimoje nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, savivaldybės administracijos informacija apie tai, kad nebuvo ar nėra skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui, nėra taikoma atvejo vadyba, ir kiti reikalingi dokumentai“, – komentuoja ministerijos ekspertai.

Pernai daugiausia mokinių, ugdomų šeimose, buvo Klaipėdos miesto mokyklose – 20, tačiau šiemet pajūryje šių vaikų skaičius sumažėjo iki 8. Tai galėjo lemti sugrįžimas į kontaktinį ugdymą.

Vilniuje – kiek kitokia situacija. Savivaldybės atstovai pastebi, kad tėvų/ globėjų susidomėjimas šia galimybe šiemet buvo intensyvesnis – dokumentų patikrai buvo pateikta apie 20 prašymų. Tačiau patenkino tik 2 iš jų.

REKLAMA
REKLAMA

„Deja, didžioji dalis prašymų neatitiko keliamų reikalavimų saugiai mokymosi aplinkai, taip pat įvertinę socializacijos poreikius tėvai/ globėjai pasirinko kontaktinį ugdymą“, – pastebi specialistai.  

Pernai šeimose buvo ugdomi 7 vaikai, iš jų šią programą tęs 3 mokiniai, likę 4 grįžta į kontaktinį ugdymą.

„Toks pasirinktas modelis išryškino socializacijos aktualumą mokiniams, tai tapo pagrindine priežastimi grįžti mokytis į ugdymo įstaigas“, – teigė specialistai.

Pagrindinis iššūkis: disciplina

Pagrindinis iššūkis šeimoms, namuose ugdančioms vaikus, kurį nurodo anksčiau minėta dviejų vaikų mama Kristina – savidisciplina. Kiekviena šeima, jos teigimu, turi išmokti save disciplinuoti, nusistatyti tą tvarką ir jos laikytis, kadangi išorinio spaudimo kaip ir nėra.

„Mokykla tikrina tik kartą per pusmetį – kaip vyksta visas procesas yra visiškai šeimos reikalas. Ir to išorinio spaudimo, kaip kad yra mokykloje – nepadarei ir bijai, kad mokytojas patikrins, čia jau nebėra to. Pati šeima turi išmokti save disciplinuoti: kaip mes susitarsime, kad vykdysime savo įsipareigojimus. Prieš išeinant į ugdymąsi šeimoje, buvo daug kalbama. Kiekviena šeima turi labai stipriai apsigalvoti, nes kartais aptinginiauti vieną kitą atskirą dieną, be abejo, pagunda kyla“, – nurodo moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip nurodo ŠMSM, tėvai, sudarydami ugdymo šeimoje sutartį, įsipareigoja, kad jų vaikas per nustatytą terminą pasiektų numatytų mokymosi rezultatų, dalyvautų mokyklos renginiuose, socialinėje veikloje.

„Iš tėvų nėra reikalaujama tam tikro išsilavinimo ar specifinio pasirengimo patiems mokyti vaikus, nes juos moko tos mokyklos, su kuria sudaryta sutartis, ateinantys mokytojai arba šeimos samdomi laisvieji mokytojai“, – pasakoja ministerijos atstovai.

Naujienų portalui tv3.lt taip pat pasakoja, kad dažnai iš aplinkinių tėvų susilaukia replikų, neva vaikas tokiu būdu nesisocializuojasi, nes to, jos teigimu, tikrai nėra, kadangi abu vaikai tris kartus į savaitę lanko būrelius.

„Plius, jie turi savo draugus kieme. Jie eina į renginius, jie eina į muziejus, parodas, visose mokyklos šventėse dalyvaujam. Mokyklos gyvenime mes taip pat sėkmingai dalyvaujame. Tik tiek, kad mes kasdien neiname į tas pamokas“, – priduria ji.

Šeimos, kurios ugdo vaikus, bendrauja

Kristinos šeima labai aktyviai bendrauja ir su kitomis, vaikus ugdančiomis namuose, šeimomis – kartu vykdo edukacines veiklas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kaune bendruomenė nėra labai gausi – mes aktyviai bendraujame Kaune ar greta Kauno gyvenančiomis penkiomis šeimomis. Aktyviai reguliariai bendraujame tai yra didelis skaičius. Ir vaikams tikrai to socialinio kontakto netrūksta“, – nurodo ji.

Dalis šeimų, yra iš praėjusių metų, dalis šiemet. Be abejo, šiemet daugėjo tų šeimų.

Sąžininga būtų sakyti, kad dalį žmonių paskatino pandemija.

 Mūsų pačių dukra, kai buvo pirmoje klasėje, įvedus karantiną turėjo mokytis nuotoliniu būdu. Jai labai netiko tas nuotolinis, ji jo nepriėmė ir mums galutinai pasakė, kad ne, aš tos mokyklos nenoriu. Nors dabar, kai grįžo visas procesas į kontaktinį ugdymą, mes su ja kalbame, gal ji nori grįžti. Jei vaikai pasakytų, kad jie patys nori grįžti, mes tai palaikytume.

Yra šeimų, kurios buvo abejojančios ir tas karantinas paskatino. Dalis šeimų pamatė, kad jie gali ir patys dirbti.

Manau, yra žmonių, kurie nežino, kad yra tokia galimybė. Ateityje matysime, kur ta kartelė pasislinks. Gali būti, kad dalis šeimų grįš, kai normalizuosis ugdymo procesas. Mes patys neatmetame, kad vaikai gal gimnaziniame lygyje grįš į mokyklas. Tokių pasvarstymų ir pasišnekėjimų su vaikais yra.

REKLAMA
REKLAMA

Kada galima teikti prašymus?

ŠMSM informuoja, kad prašymą dėl ugdymo šeimoje pagal atitinkamą programą tėvai pateikia mokyklos vadovui nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d.

Kartu su prašymu reikia pateikti ir kitus dokumentus: tėvų sutikimą dėl ugdymosi sąlygų šeimoje patikrinimo; užpildytą klausimyną tėvams ir vaikui dėl ugdymosi šeimoje sąlygų; nustatytos formos priešmokyklinio ar ikimokyklinio ugdymo pedagogų rekomendaciją, jei vaikas bus ugdomas pagal 1-os klasės programą, ar laisvos formos metinę Vaiko individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo ataskaitą.

Mokykla, sudariusi mokymo sutartį, mokinius aprūpina vadovėliais, teikia vaikams konsultacijas, sudaro sąlygas dalyvauti mokyklos vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje.

Du kartus per mokslo metus mokyklos, su kuria sudaryta mokymo sutartis, mokytojai įvertina mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą bei tai, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.

Norint nutraukti sutartį, tai galima padaryti tėvų (globėjų) prašymu arba mokinio prašymu, kai jam yra nuo 14 iki 18 metų, tėvams raštu sutikus.

Šiuolaikinės supermamytės nežino kaip kotletus iškepti, bet sugeba vaikus ugdyti, jeigu vaikai yra su specialiaisiais poreikiais, juos geriau ugdyti individualiai namuose per pažinimą, nes mokykloje klasėje yra iki 30 vaikų, kuriuos reikia ugdyti pagal švietimo privalomas programas. Skandinavijos šalyse jau seniai klasėje mokosi po 15 mokinių, su kuriais dirba vienas mokytojas ir du mokytojo padėjėjai, pas mus švietimas išlikęs dar komandinėje sistemoje.
Esminis klausimas, kaip bus, kai mama jau nebeįveiks pati 8 klasės matematikos, chemijos, fizikos? Išleis vaiką į mokyklą? Va tada jam tikrai bus pražūtis, ateit į jau susiformavusį kolektyvą. O dar žinių lygis skirsis. O paskui egzai. Pirmoką- penktoką tai galim ugdyt. Klausimas: o kas toliau?
Vaikus namie ugdyti , jei yra galimybių, galima iki 5 klasės. Nuo 5-os klasės turi eiti į mokyklą. Vaikai po 4 -ių klasių turi būti diferencijuojami į 3 srautus: gerai ir labai gerai besimokantys; vidutiniškai ir blogai. Tie kurie mokosi gerai ir labai gerai mokosi 12 metų ir stoja į universitetus. Tie kurie patenkinamai, mokosi 10 metų ir stoja į kolegijas. Tie kur mokosi blogai kartu su mokyklos baigimo diplomu įgyja ir pofesinį išsilavinimą. Tačiau tai gali keistis, jei mokinys įdeda daugiau pastangų arba nustoja mokytis
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų