„Akistatos“ archyvas liudija, kad 2010 metais telefoniniai sukčiai pradeda 8-uosius savo gyvavimo metus. Ištobulėję ir pasiruošę naujiems pinigų išviliojimo scenarijams.
Scenarijai – kalinių galvose
„Mama, padariau avariją!.. Negaliu kalbėti – dantys išmušti... Mane veža į operacinę... Duodu gydytoją – jis viską paaiškins...“ – tokiais ir panašiais sakiniais savo aukas „verkšlendami“ bando sukrėsti aferistai, paskambinę telefonu ir melagingai įtikinėjantys, kad į bėdą patekusį artimąjį nuo dar didesnės bėdos galima išgelbėti tik pinigais. Tuoj pat, jeigu kitame ryšio gale įtikinta mama ar močiutė pradeda skaudžiai išgyventi kartu su „avariją“ padariusiu sūnumi ar anūku, apsimetėlis „gydytojas“ ar „policininkas“ siunčia pas ją savo pasiuntinį paimti suderėtų pinigų.
Tokius sukčiavimo scenarijus, kaip įsitikinę pareigūnai, kadaise sumanė per daug laisvalaikio turintys kaliniai, kuriems bene kiaurą parą sukasi vienintelė mintis: kaip prasimanyti pinigų?
Pirmieji tokie nusikaltimai Lietuvos policijos įvykių suvestinėse buvo užfiksuoti 2002 metais. Kitais metais jau buvo nuteisti pirmieji „gydytojų“ ir „policininkų“ pagalbininkai laisvėje – „kojomis“ vadinami pasiuntiniai, ėję pas apgautuosius paimti sutartų pinigų.
Dauguma tokių „kojų“ lieka net neišaiškinti, nes patiklios aukos į policiją kreipiasi tik jau po laiko.
„Kojų“ gainiotojai – „smegenys“ – dar dažniau lieka nenustatyti.
Rodos, per 7 tokių nusikaltimų klestėjimo metus turėtų būti nebeįmanoma rasti nė vieno žmogaus, negirdėjusio apie telefoninių sukčių apgaules, tačiau taip nėra. Sukčiai toliau lobsta iš geraširdžių, dėl savo artimųjų pasiruošusių atiduoti net viso gyvenimo santaupas. Apie tai byloja nukentėjusiųjų pareiškimai policijoje, apie tai prasitaria ir pataisos namų buhalteriai, vieno ar kito nuteistojo sąskaitose aptinkantys keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių litų įplaukas per vieną dieną.
Apgavysčių padaugėjo
Policijos departamento atstovė spaudai Lina Nemeikaitė „Akistatą“ informavo, kad telefoniniai sukčiai ir jų padaryti nusikaltimai bendroje nusikaltimų statistikoje neišskiriami – niekas jų atskirai neskaičiuoja. Šio plauko aferistų padaryti nusikaltimai įeina į bendrąją visokių sukčiavimų statistikos lentelę.
Minėta lentelė skelbia, kad per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje užfiksuoti 4109 sukčiavimo atvejai – tai yra net 49,8 proc. daugiau, negu per tokį patį laikotarpį pernai. Daugiausia žmonių nuo sukčių šiemet nukentėjo Marijampolės (131 proc. daugiau nei pernai) ir Alytaus (89 proc. daugiau nei pernai) apskrityse. Mažiausia – Panevėžio (išaugo 11 proc.) ir Utenos (išaugo 3 proc.).
Kaip ir pranašauta, tai siejama su ekonomine krize – per ją daugėja nusikaltimų.
Tačiau, kaip linkę pasidžiaugti pareigūnai, daugėja ir tokių nusikaltėlių išaiškinimo atvejų. „Smegenis“ demaskuoti yra labai sunku, nes skambinantys kaliniai nuolat keičia SIM korteles savo mobiliuosiuose telefonuose, o įtarti jie kategoriškai neigia savo kaltę.
Vis dėlto telefoniniai sukčiai sulaukia teismo bausmių. Per pastaruosius mėnesius laisvės atėmimu buvo nuteisti „smegenų“ bendrininkai Anykščiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Šiauliuose. Didžiausia bausmė, gresianti už sukčiavimą, yra 8 metai laisvės atėmimo.
Kaip pastebėjo Anykščių rajono prokuratūros vadovas Ričardas Juozainis, telefoniniai sukčiai mėgsta veikti grupėmis ir sėkmingai lobsta tol, kol vis didėja jų apetitas arba padaroma neapdairi klaida. Štai neseniai Anykščiuose buvo nuteista grupė, pasikėsinusi apgaule užvaldyti net 88 000 litų iš patiklių pensininkų, o Marijampolėje – grupė, iš 8 pensininkų apgaule išviliojusi per 55 000 litų.
Kadangi už sukčiavimą baudžiamoji atsakomybė gresia tik nuo 16 metų, telefoninių apgavysčių organizatoriai vis dažniau „kojų“ vaidmeniui pasirenka jaunesnius asmenis – įtraukia visai dar vaikus.
Blokavimo įranga – tik svajonė
Telefoninių apgavysčių sumažėtų, jeigu iš įkalinimo įstaigų nebūtų galima skambinti pasislėpus. Telefoniniams sukčiams sutramdyti 2007 metais Marijampolės pataisos namuose buvo įdiegta mobiliojo ryšio blokavimo ir trukdymo įranga – pirmoji Lietuvoje ir viena pirmųjų Europoje. Tačiau jos teko greitai atsisakyti, nes mobilusis ryšys strigo ir prie pataisos namų gyvenantiems marijampoliečiams.
Tuomet ta pati įranga buvo perkelta ir sumontuota atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų esančiuose Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose. Kaip teigia Kalėjimų departamento vadovai, čia minėta įranga pasiteisino ir veikia iki šiol.
„Radijo ryšio blokavimo įrangos diegimas numatytas visose laisvės atėmimo vietose, tačiau šiuo metu tai stabdo finansinių išteklių stoka, – teigė Kalėjimų departamento atstovė spaudai Vilma Budėnienė. – Iš dalies ryšio blokavimo sistema įdiegta ir Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, o Alytaus pataisos namų keliuose sektoriuose ši įranga dar diegiama, derinama. Šiuo metu ir kitos laisvės atėmimo vietos yra gavusios iš Ryšių reguliavimo tarnybos leidimus diegti radijo ryšio blokavimo įrangą. Tai bus vykdoma atsiradus finansavimui.“
Kalėjimų departamento pareigūnai įsitikinę, kad draudžiamų daiktų (ir telefonų) įkalinimo įstaigose sumažėtų arba išvis nebūtų, jeigu Lietuvoje nuteistieji bausmę atliktų kamerose po vieną ar po kelis, o ne bendrabučio tipo kambariuose, kur gyvena nuo 5 iki 20 nuteistųjų.
Sukčių aukoms – kaltinimų šešėlis
Beje, telefoninių sukčių aukų buvo gailimasi tik iš pradžių, kai šių suktybių dar tik daugėjo. Jos užjaustos ir vadintos patikliais, geraširdžiais žmonėmis. Vėliau pareigūnai atsitokėjo – juk kyšiais nusikaltimą „užmaskuoti“ norintys asmenys yra tokie patys nusikaltėliai! Sankcijų prieš tokius kyšininkus nesiimta, nors, pavyzdžiui, Klaipėdoje buvo žadėta.
Šiaip ar taip, policija pataria būti budriems, nepatikliems ir neprarasti sveikos nuovokos.
Įsidėmėtina, kad sukčiai pastaruoju metu skambina ne tik naktį, bet ir dieną – darbo valandomis. Patartina atsiliepus nesuteikti informacijos apie savo šeimos narius – stengtis kuo daugiau faktų (vardą, gimimo metus, automobilio markę) išpešti iš pačių skambintojų. Išgirdus baugų pranešimą, neklausti: „Kuris sūnus padarė avariją – Algis?“, „Ar tu čia, Rimai?“ ir pan.
Nors sukčiai yra įsigudrinę laikyti apgaunamą žmogų „pririštą“ prie telefono, kol vyksta derybos dėl pinigų perdavimo, reikia vis tiek padėti ragelį ir tuo metu bandyti prisiskambinti savo šeimos nariams, apie kuriuos buvo pranešta. Jeigu įvykis tikras, informatorius susisieks antrą kartą, jeigu apgaulė – paliks ramybėje.
Ypatingo budrumo linkima pensininkėms, kurių vardai išduoda jų amžių: Anelėms, Juzefoms, Stanislavoms... Sukčiai telefonų abonentų knygose ieško tokių vardų, mat iš anksto žino, kad atsilieps garbaus amžiaus moteriškė, o tokią turėtų būti lengva apkvailinti.
Beje, kaip apsaugoti savo klientus nuo telefoninių apgavysčių, turėtų pagalvoti ir telefono ryšio paslaugas teikiančios bendrovės. Antraip jų abonentų skaičius gali mažėti: neseniai sukčių apgauta Jungėnų kaimo (Kalvarijos sav.) gyventoja kitą dieną atsisakė turėtos telefono ryšio paslaugos, kad abonentų knygose sukčiai taip greitai nerastų jos pavardės, adreso ir telefono numerio.
„Telefonines apgavystes dar padėtų išgyvendinti ir patys žmonės, jeigu jie, sulaukę tokio skambučio, ryžtųsi pranešti mums apie dar tik sutartą sandėrį, toliau vaidintų besisielojančią auką ir dalyvautų bendroje sulaikymo operacijoje, – „Akistatai“ teigė Marijampolės apskrities policijos vadovo pavaduotojas Skirmantas Andriušis. – Tokie pilietiški poelgiai yra itin reti. Pavyzdžiui, per pastaruosius porą metų Marijampolės krašte tokių pranešimų buvo tik vienas.“
Tik faktai:
Didžiausias iki šiol telefoninių sukčių grobis – 86 000 litų. Tiek pernai spalį išviliota iš 77 metų klaipėdietės.
2007 metais 62 metų vilnietė telefoniniams sukčiams atidavė 50 000 litų.
Pernai vasarą trylikmetė Kėdainių gyventoja, patikėjusi aferistais dėl mamą esą ištikusios nelaimės, surinko ir jiems nunešė 39 000 litų. Savo ruožtu kaunietė pensininkė atidavė 35 000 litų.
2008 metais Klaipėdoje patikli telefoninių sukčių auka iškart neteko 39 000 litų.
Irena Zubrickienė
