Po keturių ligoninėje praleistų dienų jauną merginą ištiko ūmus sveikatos pablogėjimas, ji nugrimzdo į komą ir tą pačią dieną mirė. Draudimo bendrovė tėvams sumokėjo 30 tūkst. eurų, tačiau jie teismuose siekė įrodyti, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir Marijampolės ligoninės medikai.
Tad iš ligoninės buvo pareikalauta 50 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Gydymo įstaigos atstovai, savo ruožtu, atsakomybės dėl 18-metės mirties neprisiėmė. O į dienos šviesą buvo išlindęs ir toks faktas, kad paskutinis 18-metę apžiūrėjęs gydytojas – Marijampolės ligoninės direktorės vyras. Medikas esą net kelias paras nesirodė palatoje.
Pabrėžė atsainų gydytojų požiūrį
Svarų žodį šioje byloje tarė Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nusprendė pakeisti Kauno apygardos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutiko su Marijampolės ligoninės atstovais, kad neturtinė žala tėvams nebuvo padaryta tyčia. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina didelį atsakovės darbuotojų neatsargumą bei aplaidų požiūrį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Teismas taip pat rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadomis. Komisija 2019 m. gegužės 23 d. konstatavo, jog gydytojai neatliko nagrinėjamu atveju būtinų ir tikslingų tyrimų, kurių pagalba buvo galima nustatyti teisingą diagnozę pacientei dar iki ūmaus sveikatos pablogėjimo.
Komisija taip pat pažymėjo, jog „pacientės ligos istorijoje nuo 2018 m. vasario 16 d. 7.30 val. iki 2018 m. vasario 19 d. 6.30 val. nėra jokio įrašo, jokios informacijos apie pacientės būklės kitimą minimu laikotarpiu, neatlikti jokie papildomi tyrimai.
Pacientei, kuriai gydytojai nustatė preliminarią diagnozę „nepatikslintos kilmės alpimas“, tokia gydytojų priežiūra ligoninėje laikytina nepakankama. Komisija taip pat konstatavo, kad Marijampolės ligoninės gydytojai netinkamai surinko pacientės anamnezę (ligonio ar jo artimųjų suteiktos žinios apie ligą – aut. past.), kas taip pat galėjo turėti įtakos tinkamai ligos diagnozei nustatyti bei tragiškai ligos baigčiai išvengti.
Tiesa, ši komisija tėvų pareiškimą tenkino tik iš dalies bei nustatė, kad Marijampolės ligoninė kiekvienam iš jų turėtų atlyginti po 17 tūkst. eurų neturtinės žalos. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo klausimu buvo dar griežtesnis ir priteisė tėvams po tiek, kiek jie ir prašė – po 25 tūkst. eurų kiekvienam.
Mergina keliskart nualpo
18-metės marijampolietės gyvybė Marijampolės ligoninėje užgeso 2018 metų vasario 19 d. Į ligoninę ji pateko vasario 15-ąją. Sunegalavusią dukrą iškart buvo nuspręsta vežti į ligoninę. Gydytojų diagnozė nebuvo grėsminga – bronchitas.
Tad medikai dar tą pačią dieną norėjo ją išleisti gydytis į namus. Vis dėlto, mergina kelis kartus ligoninėje nualpo, ją stipriai pykino. Todėl nuspręsta ją guldyti gydyti į stacionarią palatą. 18-metė buvo paguldyta į ligoninės vidaus ligų skyrių, jai paskirti geriami antibiotikai.
Tačiau ketvirtą, ligoninėje praleistą parą, mergina mirė. Paaiškėjo, kad 18-metė buvo gydoma ne nuo tos ligos. Ji nesirgo bronchitu. Marijampolietė mirė nuo plaučių embolijos. Tai yra plaučių arterijos ar jos šakų užkimšimas krešuliu ir dalies plaučių kraujotakos sutrikdymas.
Tai, kad buvo nustatyta neteisinga diagnozė, po ilgų ir išsamių tyrimų, patvirtino ir ekspertai. Vienintelio vaiko netekę tėvai įsitikinę, kad jei gydytojai dukteriai būtų nustatę teisingą ligą, ją būtų buvę įmanoma išgelbėti. Savalaikis ir tikslinis gydymas, anot tėvų, būtų leidęs išvengti pacientės tragiškos baigties, nes mirties tikimybė laiku nustačius diagnozę ir skiriant tinkamą gydymą, siekia tik 2-8 proc.
Bylos duomenimis, visą savaitgalį 18-metės galimai nė karto neapžiūrėjo gydantis gydytojas. Ir tik pirmadienį, kai merginą ištiko klinikinė mirtis, ji buvo nugabenta į reanimaciją. Pagal ligoninės pateiktus išrašus paskutinis 18-metę apžiūrėjęs gydytojas yra Marijampolės ligoninės direktorės sutuoktinis.
Viso teismų proceso metu tėvai neabejojo, kad jų dukters mirtį nulėmė aiškiai nepakankama gydytojų priežiūra, tiksliau – jos nebuvimas, netinkama diagnozė ligos pradžioje, nereagavimas į pacientės būklės pokyčius bei eigą, Marijampolės ligoninės gydytojų abejingumas stacionare gydomai pacientei.
Anot dukros netekusių tėvų, Marijampolės ligoninės gydytojai neįvertino periodiškai pasikartojančių sąmonės netekimų, o taip pat dusulio, kaip objektyviai išreikštų itin grėsmingų plaučių embolijos simptomų, netinkamai diagnozavo ligą pacientės apsilankymo gydymo įstaigoje metu.
Ieškovų dukros gyvybę galėjo išgelbėti keli paprastai ir greitai atliekami, tačiau pagal tyrimo tikslą – itin specifiški, tyrimai, kurių rezultatai galėjo leisti diagnozuoti artėjančią (tikėtiną) masyvią plaučių emboliją.
Ligoninės atstovai
Bylos nagrinėjimu metu, Marijampolės ligoninės atstovai prašė tėvų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš dukros netekusios šeimos dar priteisti bylinėjimosi išlaidas. Anot jų, tėvai neįrodė, jog ligoninės gydytojų veiksmai sąlygojo 80 tūkst. eurų dydžio neturtinės žalos kilimą.
Ligoninės atstovai atkreipė dėmesį net į tai, kad mirė ne vaikas, o jau 18 metų sulauksi mergina: „Ieškinyje išskirtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas tėvams, netekusiems kūdikio, mažamečio vaiko, bet ne suaugusio vaiko, dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų.
Ieškinyje nenurodyta jokia Lietuvos teismų praktika, kurioje dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų suaugusio vaiko netekusiems tėvams būtų priteistas didesnis nei 34 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.“
Ligoninės atstovų teigimu, pacientės klinikinį atvejį vertinę specialistai pripažino, kad pacientės mirtį sąlygojusi patologija plaučių arterijos trombinė embolija yra sunkiai diagnozuojama, nėra specifinių jai nustatyti požymių. Vis dėlto, tokie argumentai nuo atsakomybės išsisukti nepadėjo.
