Teismas išaiškino, kad valstybės neveikimas, nenustatant partnerystės registravimo tvarkos, gali būti pagrindas priteisti atlyginti tokias išlaidas, net jei teisme valstybė poros reikalavimams neprieštarauja.
Byloje tos pačios lyties asmenų pora siekė savo šeimos santykių pripažinimo ir partnerystės įregistravimo. Pirmosios instancijos teismas poros prašymą patenkino, tačiau atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės, nes ši pareiškėjų reikalavimams neprieštaravo.
Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko nepakeistą.
LAT išaiškino, kad ypatingosios teisenos bylose, kuriose paprastai kiekvienas proceso dalyvis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, jos gali būti paskirstomos, jei dalyvių interesai yra priešingi.
„Vien tai, kad valstybė teisme neprieštarauja pareiškėjų reikalavimams, nereiškia, jog jų interesai sutampa. Ginčas egzistuoja ir tada, kai valstybė dėl teisinio reguliavimo spragų neužtikrina galimybės įgyvendinti teisės į šeimos santykių pripažinimą be teismo įsikišimo“, – teigiama pranešime.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad valstybė privalo užtikrinti tos pačios lyties porų šeimos santykių teisinį pripažinimą ir apsaugą.
Kadangi partnerystės registravimo tvarka nebuvo nustatyta, pora savo teisę į šeimos santykių pripažinimą galėjo įgyvendinti tik kreipdamasi į teismą. Todėl kasacinis teismas pripažino, kad poros ir valstybės interesai buvo priešingi, nors valstybė teisme neprieštaravo partnerystės pripažinimui.
„Šis išaiškinimas reikšmingas užtikrinant veiksmingą šeimos santykių teisinę apsaugą ir teisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą“, – pabrėžiama pranešime.
LAT priteisė porai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kaip rašė BNS, pernai balandį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančia pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
Po šio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai rugpjūtį pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę. Vėliau sekė ir kiti identiški teismų sprendimai.
Teisingumo ministerijai nepavykus užginčyti teismų įpareigojimo valstybei registruoti dviejų vilniečių moterų partnerystę, įstaiga toliau žada nevykdyti įsiteisėjusio sprendimo, argumentuodama, kad nėra įstatymu nustatytos registravimo tvarkos.
Skaičiuojama, kad dėl partnerystės registravimo iš viso į teismus jau kreipėsi pusšimtis porų, maždaug pusė vis dar bylinėjasi. Dalyje procesų valstybei jau teko padengti bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia tūkstančius eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.




