Baltarusijos kario Stepano Zacharčenkos byla bus nagrinėjama iš naujo. Tai penktadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Baltarusijos piliečio S. Zacharčenkos skundą Migracijos departamentui panaikinti sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvoje ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą.
Tiesa, toks teismo sprendimas dar per 14 dienų gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, priėjo išvadą, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas S. Zacharčenkos prašymą suteikti prieglobstį, pažeidė prašymo nagrinėjimo tvarką ir procedūras, pareiškėjui tinkamai neišaiškino jo teisių ir pareigų, nustatytų įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių jis paliko savo kilmės šalį, nesurinko pakankamai duomenų apie padėtį Baltarusijoje iš Lietuvoje egzistuojančių žmogaus teisių gynimo institucijų.
S. Zacharčenka teismui nurodė, kad Migracijos departamentas nevertino, netikrino ir nenagrinėjo jo prašyme nurodytų dezertyravimo priežasčių. Baltarusis manė, kad jo paaiškinimai ir priežastys, dėl kurių buvo priverstas dezertyruoti, atsisakymas pasirašyti priesaiką šaudyti į civilius gyventojus, turi būti traktuotinas kaip persekiojimas. Pareiškėjas tvirtino, jog po karinių pareigūnų tyčiojimosi, niekinimo ir persekiojimo jam sutriko sveikata, buvo priverstas gydytis stacionariai. Grįžus po gydymosi, ligos istorija neteisėtai buvo paviešinta, dėl to iš pareiškėjo ir toliau buvo tyčiojamasi, tęsėsi psichologinis smurtas, taigi jis buvo priverstas palikti karinį dalinį.
„Dabar mes turime 14 dienų, per kurias turime nuspręsti, ar skųsime šį sprendimą LVAT, arba nagrinėsime iš naujo“, – teismo sprendimą žurnalistams komentavo Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėja Liucija Voišnis.
Migracijos departamento atstovė nekomentavo, kodėl pirmą kartą S. Zacharčenkai nebuvo suteiktas prieglobstis – esą ši informacija yra konfidenciali bei neskelbtina. Ji taip pat nekomentavo, ar yra duomenų, leidžiančių manyti, kad S. Zacharčenka Baltarusijoje yra nusikaltęs.
Piliečių gynybos paramos fondo vadovas Stasys Kaušinis sakė ir tikėjęsis tokio teismo sprendimo.
„Buvo įdėta nemažai pastangų. Pirmiausia, dėkoju žurnalistams, kurie padėjo plačiai nušviesti šitą klausimą, taip pat Lietuvos visuomenei ir faktiškai Europos visuomenei, nes jau buvo peticijos rašomos iš Norvegijos, kitų kraštų, daug kas domėjosi šia byla, ir jinai buvo, mano nuomone, ypatingai reikšminga ir Lietuvai šiuo metu“, – sakė jis.
S. Kaušinis teigė manąs, kad Migracijos departamentas turi tobulinti savo darbą, ir sakė tikįs, jog po Seimo rinkimų, atėjus naujai valdžiai, tas ir bus padaryta.
„Bylų yra nemažai, tačiau ne visos patenka į teismą, ir ne visos turi tokią svarbą, o šita byla turėjo ypatingą svarbą, kadangi mūsų santykiai su Baltarusija yra specifiniai. Ir ypač dabar matome, kad į valstybę neįleisti Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistai, būtina mūsų valstybei šiuo metu peržiūrėti savo santykius, požiūrį ir prisiminti savo įsipareigojimus kaip demokratinės valstybės“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėjas, pridūręs, kad Piliečių gynybos paramos fondas yra kreipęsis, prašydamas parlamentinio tyrimo.
Pats S. Zacharčenka padėkojo vidaus reikalų ministrui Artūrui Melianui, žurnalistams, nušvietusiems situaciją, tačiau dėl jam palankaus teismo sprendimo sakė nebuvęs tikras.
„Dabar jaučiuosi lengviau. Labai nervinausi, išgyvenau“, – žiniasklaidos atstovams sakė S. Zacharčenka.
Dezertyravęs baltarusių karys teigė lauksiąs naujo Migracijos departamento sprendimo.
„Tikiuosi, kad vis dėlto šį kartą bus peržiūrėta objektyviai. Tikiuosi geriausio“, – dėstė jis.
Pasiteiravus, kas bus, jeigu teismas priims kitokį sprendimą, jaunuolis sakė, kad jam tada beliks vienintelė išeitis – grįžti į Baltarusiją. Tuo atveju, jeigu pasiliks Lietuvoje, S. Zacharčenka vylėsi „ramiai gyventi“.
Baltarusis pabrėžė, kad gyvenimas Lietuvoje absoliučiai skiriasi nuo gyvenimo gimtojoje šalyje.
„Pas jus galioja žodžio laisvė, jaučiasi gera atmosfera. Vilnius labai gražus miestas“, – kalbėjo pabėgėlis.
Karys, šiuo metu gyvenantis Pabradės pabėgėlių centre, neprognozavo, kaip Baltarusijoje bus sureaguota į šį teismo sprendimą.
S. Zacharčenka – ne vienintelis Pabradės pabėgėlių centre gyvenantis baltarusis, jau metus nesulaukiantis pabėgėlio statuso. Jo negauna ir vienas opozicinio judėjimo „Razam“ („Kartu“) narys.
