matosi kad tai jautrus vaikinas labai jau svelniu veido bruozu manau kad kariuomene is vis ne jam jis labiau tiktu buti darzelio aukletoju nei kariskiu.manau ji reiketu palikti lietuvoje

Mano tarnyba tai buvo paskutinis šaukimas trims metams.Pradėjau Vilniuje,paskui tęsiau Maskvoje,Saratovo srityje,Joškar Olos miškuose ir galiu patvirtinti,kad tarnyba Lietuvoje,kaip diena nuo nakties skyrėsi kitose minėtose vietose.Vilniuje nebuvo jokių, taip vadinamų,nestatutinių santykių,kai tuo tarpu "plačiojoje tėvynėje"jie bujojo.Ir vis tik tai,ką teko patirti man,nublanksta prieš tai,ką pamačiau Kaliningrade 88ais metais būdamas apmokymuose.Visą mano "patirtį"galima buvo drąsiai padauginti iš dešimties.Nemanau,kad nuo tų laikų kas nors pasikeitė į gera,veikiau priešingai.Todėl nedrįsčiau to jaunuolio vadinti išlepėliu ar nekantriu,sakyčiau,kad tai gana drąsaus protesto forma prieš tikrai žvėriško smurto apraiškas armijoje,noras jas paviešinti pasauliui...

Susipainiojo vaikinas, deportuoti į tėvynę, atsėdės už dezertyravimą1,5 -2 metus ir gyvens sau ramiai tėviškėje. Susiras darbą, žmoną ir susitupės, gal net tikru vyru taps ir padėkos Lietuvai kad apsaugojo nuo klaidų.

Zacharčenka atseit atsisakė šaudyti į savus,o mūsiškiai prie seimo smaginosi šaudydami įsavus

Sunku ką pasakyt iš tos pasakos apie Baltarusijos karį. Geičiau tai slpnas ar išlepęs ponelis,net sovietmečiu protingo kareivio nieks neskriausdavo.

Išgelbėkite ta mūsų broliuką - gudą nuo burliokų ir kacapų teroro.