Teisėjų taryba inicijavo tai numatančias Teismų įstatymo pataisas ir teiks jas Teisingumo ministerijai.
„Mūsų tikslas yra nustatyti objektyvų teismų sistemos finansavimo modelį. (...) Sakome, kad turi būti nustatytos tam tikros objektyvios biudžeto formavimo taisyklės, pavyzdžiui, kad 100 proc. turi būti finansuojami teisėjų etatai. Deja, taip buvo atsitikę šiais metais, kai negavome 5,45 teisėjo etato pinigų“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Danguolė Bublienė.
Be to, šiemet teismo personalo darbo užmokesčiui skirta 85 proc. priklausančio finansavimo.
„Kodėl 85 procentai? Jokių paaiškinimų neturime“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
Pagal siūlomą projektą, Teismų įstatyme būtų nustatyta, kad teisėjų darbo užmokestis finansuojamas 100 proc. pagal teisėjų etatų skaičių ir pareiginės algos koeficientus.
Anot pataisų, teisėjų padėjėjų, posėdžio sekretorių darbo užmokestis būtų susietas su teisėjų atlyginimais.
Taip pat Teismų įstatymu būtų užtikrintas kitų teismo darbuotojų atlyginimų finansavimas, nustatyta, kad užmokesčio fondas kasmet indeksuojamas vadovaujantis indeksavimo dydžiu.
Projekte įrašyta, kad teismams skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už ankstesnių metų dydį.
Numatyta, kad teismų pastatams modernizuoti būtų įsteigtas specialus Teismų pastatų modernizavimo fondas.
„Šiandien turime tikrai nemažai teismų pastatų, kurie yra apverktinos būklės. Ir ne tik kad nėra orių darbo sąlygų, bet ir faktas, kad ten negali veikti teismas ir vykdyti tų funkcijų, kurias pridera vykdyti pagal Konstituciją“, – BNS sakė D. Bublienė.
Teisėjų taryba įstatymu taip pat siekia užsitikrinti teisę, kad būtų įtraukta į biudžeto derybų procesą ir jos pateikti siūlymai būtų svarstomi specialiajame derybų komitete. Jį sudarytų Teisėjų tarybos, prezidento atstovai, finansų, teisingumo ministrai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetų pirmininkai.
Jeigu Vyriausybė nepritartų Teisėjų tarybos pateiktam biudžetui, pagal projektą, ji privalėtų argumentuoti tokį sprendimą ir nurodyti, kaip teismų sistema turėtų funkcionuoti su mažesniais asignavimais.
„Ne kartą esame viešai kalbėję, kad derybos dėl biudžeto yra tokios derybos, kurias galima pavadinti dviem žodžiais: „priimk arba priimk“. Iš tiesų niekas nesidera“, – sakė D. Bublienė.
„Teisėjų taryba visada labai atsakingai skaičiuoja, kokių išteklių reikia tam, kad teismų sistema galėtų funkcionuoti, kad atitiktų teisinės valstybės principą, kad atitiktų visuomenės lūkesčius dėl kokybiškos teisingumo paslaugos, bet vis dėlto dar niekada nėra taip buvę, kad Teisėjų tarybos pateikti objektyvūs skaičiavimai būtų patenkinti“, – teigė ji.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, teismų sistemos finansavimo lygis kasmet mažėja: 2024 metais jis sudarė 0,18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2025 ir 2026 metais – 0,16 proc. prognozuojamo BVP.
Pagal patvirtintą 2026–2028 metų biudžetą, santykis toliau mažės: 2027 metais – iki 0,15 proc., 2028 metais – iki 0,14 proc. BVP.
Teisėjų tarybos teigimu, tai vieni žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
D. Bublienė pabrėžė, kad tinkamas finansavimas garantuoja teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimą.
„Teisėjų tarybą sudaro vien teisėjai, jie nėra politikai, jie neturi ir negali turėti jokių politinių galių ir svertų įtikinėti politikus, kodėl reikia teismų sistemai skirti atitinkamą sumą. Todėl įstatymas turi nustatyti šitas garantijas, kad vėlgi nebūtų daromas, net nebūtų sudaromos prielaidos daryti kokio nors poveikio teismų sistemai ar teisėjams ir taip užtikrinti jų nepriklausomumą“, – akcentavo ji.
Lietuvoje veikia 20 bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų, juose dirba daugiau kaip 700 teisėjų ir maždaug tiek pat teisėjų padėjėjų, beveik 700 posėdžių sekretorių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
