Didėjančios išlaidos būtiniausioms pragyvenimui reikalingoms reikmėms pasiekė ribą: taupyti pradedama sveikatos sąskaita.
Tokia nerimą kelianti prielaida nuskambėjo bendrame LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto, Valstybinės ligonių kasos, pacientų organizacijų atstovų bei Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) narių susitikime.
Sausio mėnesio statistiniai duomenys rodo, kad gyventojai rečiau lankosi pas šeimos gydytojus, 20 proc. mažiau nupirkta būtiniausių sveikatos priežiūrai skirtų medikamentų. EFA direktorė Jolanta Dičkutė, pristačiusi esamą sveikatos priežiūros ir vaistų rinkos situaciją, akcentavo, kad skaudi statistika labiausiai paliečia socialiai jautriausias pacientų grupes, ypač vyresnio amžiaus žmones. Pacientai jaučia didėjančią finansinę naštą, ir tai gąsdina sergančiuosius.
"Išaugus būtiniausių pragyvenimui prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai atsisako laisvalaikio, pramoginių - kultūrinių poreikių, mažina išlaidas maisto ir aprangos reikmėms, ir tai yra normali ekonominės būtinybės diktuojama elgsena, – teigia J. Dičkutė. – Bet taupyti sveikatos sąskaita yra pavojinga: pigesnių, bet netinkamų medikamentų naudojimas arba nuolat vartojamų vaistų atsisakymas gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, o komplikacijos dar labiau padidintų gydymo išlaidas. Gal kam ir atrodo, kad sveikata - dar ne viskas, bet visa kita be sveikatos yra niekas".
Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo organizacijos duomenys kelia didelį susirūpinimą: 2009 m. pradžioje vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo trumpiausia - 71 m., kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 79,1 m. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje išlieka vienas iš didžiausių visoje ES, o ¾ darbingo amžiaus žmonių miršta nuo ligų, kas tiesiogiai atsiliepia mūsų ekonomikai. Ir nors yra skaičiavimų, kad, investavus į sveikatos apsaugą vieną JAV dolerį, jis atsiperka 2,4-3 kartus, Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama tik 4,7 proc. lėšų nuo bendrojo vidaus produkto. (Palyginimui: Prancūzijoje – 7,7 proc. Vokietijoje – 6,4 proc.).
Paradoksalu, bet ligoninių lovų skaičiumi pirmaujame: 814 ligoninių lovų tenka šimtui tūkst. gyventojų (palyginimui: Europoje šis skaičius yra 533), tačiau išlaidos medikamentams vienam žmogui ir valstybės kompensuojamos išlaidos vaistams bene mažiausios ES: atitinkamai 113 EUR (palyginimui: Europoje 336 EUR) ir 46 EUR (ES – 42 EUR). Ir tai - esant vienoms žemiausių vaistų kainoms ES šalyse.
"Atsižvelgiant į blogėjančią situaciją, pacientų sveikatos gerinimas ir tinkamiausių medikamentų prieinamumas turėtų tapti prioritetine valstybės politikos dalimi," – įsitikinusi J. Dičkutė.
