Diana JANUŠAITĖ Vakar Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vizito tikslas buvo įvertinti, kokiomis sąlygomis gyvena suimtieji, nes šiemet iš 30 Prezidentės gautų skundų dėl kalinimo sąlygų - trečdalis iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Tai, ką pamatė, Prezidentė pavadino karceriu, stalinizmo laikais.
Izoliatorius „prasilenkia ir su dvidešimtuoju amžiumi“
Šiaulių tardymo izoliatorių apžiūrėjusi D. Grybauskaitė sakė, kad gauti skundai yra pagrįsti: „Sąlygas, kuriomis čia kalinami žmonės, net sunku apsakyti. Tai šimtą metų neremontuoti pastatai. Tik nedidelė dalis patalpų remontuojama savo jėgomis.“
Anot jos, tokiomis kalinimo sąlygomis pažeidžiamos žmonių teisės: „Žmogus suimamas neleidžiant jam pasiimti daiktų, šiltesnių drabužių ir patalpinamas į sąlygas, kurios prasilenkia ne tik su dvidešimt pirmuoju, bet ir su dvidešimtuoju amžiumi.“
Prezidentė kalbėjo, kad dėl tokių atvejų labai nukenčia šalies įvaizdis: „Kaip laikomi dar nenuteisti žmonės, yra rodiklis viso supratimo apie žmogaus teises ir mūsų teisėsaugą. Valstybė turi prisiimti atsakomybę ne tik už visus Lietuvos piliečius, bet ir už sudarytas sąlygas tiems, kurie nėra nuteisti ir kurių kaltė dar neįrodyta. Lietuva iš visų tarptautinių organizacijų gauna pastabų dėl žmonių kalinimo sąlygų. Ir, deja, situacija gerėja labai lėtai.“
Šalies vadovė pasidžiaugė, kad jau kitąmet bus pradėta naudoti speciali įranga – elektroninės apyrankės. Jas dėvintys asmenys bus prižiūrimi elektroniniu būdu ir jiems nebereikės leisti laiko įkalinimo įstaigose. Tokiu būdu bus sumažintas iki teismo suimtų asmenų skaičius. Prieš išvykdama iš tardymo izoliatoriaus D. Grybauskaitė sakė, jog sutarta įkalintiems asmenims sąlygas pagerinti - bent jau artimiausiu metu įrengti naujus dušus.
„Tegul daro bent jau ką gali, kad žmonės nesijaustų kaip karceryje ar kaip stalinizmo laikais“, - pabrėžė Lietuvos Respublikos prezidentė.
Gyvenimo sąlygos prastos
Kadangi Prezidentė po Šiaulių tardymo izoliatorių vaikščiojo tik lydima prezidentūros fotografo ir operatoriaus, patalpas žiniasklaidos atstovai išvydo tik D. Grybauskaitei išvykus. Pirmiausiai juos pasitiko slogus kvapas ir nemaloni aplinka, verčianti jaustis nesaugiai - nubyrėjęs tinkas, suskilusios plytelės, milžiniškos grotos ir pernelyg mažos kameros. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus funkcijas vykdantis Paulius Žvaliauskas aiškino, kad daroma viskas, kas įmanoma: „2013 metais suremontavome 32 gyvenamąsias patalpas, kitais metais planuojame sutvarkyti dušus, kamerose vietoje tupyklų įrengti unitazus. Per metus savo jėgomis tikimės suremontuoti 15-20 kamerų.“
Pasak P. Žvaliausko, Šiaulių tardymo izoliatoriuje galima kalinti 475 žmones. Šiuo metu čia už grotų iš viso laikoma 460 suimtųjų ir nuteistųjų - po šešis asmenis vienoje kameroje.
Pokyčiai įmanomi tik apie 2022 metus
Prezidentę lydėjęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis sakė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius ne vienintelė įkalinimo įstaiga pastatyta dar caro laikais.
„Pagal europinius standartus vienam įkalintam asmeniui priklauso penki kvadratiniai metrai. Pagal Lietuvos patvirtintas nuostatas - 3,6 kvadratinio metro. Tuo tarpu šiame tardymo izoliatoriuje patalpos sudaro 3,3 kvadratinio metro. Todėl čia jiems vietos yra tikrai per mažai“, - teigė ministras. J. Bernatonis pastebėjo, kad tai ne vienintelė blogybė Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl esą reikia padaryti taip, jog karštu vandeniu galėtų naudotis visi, ne tik kalinčios moterys. Ministras pripažino, kad vis dėlto artimiausiu metu remonto darbai tardymo izoliatoriuje nebus finansuojami, nes tam trūksta lėšų.
Krizės laikotarpiu visos įkalinimo įstaigos buvo labai prastai finansuojamos ir liko daug skolų. Nors mes kasmet skiriame didesnį biudžetą kalėjimo departamentui - sumas didiname iki 12 milijonų litų. Tačiau to nepakanka sumažinti atsilikimui“, - sakė J. Bernatonis.
Be to, ministro teigimu, kai kurių įkalinimo įstaigų remontuoti neapsimoka, nes bus statomos naujos. Esą ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybai sklypas jau paruoštas, tačiau jo statyba prasidės tik 2021 metais.
„Šios įkalinimo įstaigos statyba kainuos apie 40 milijonų litų, tačiau pirmiausia mes turime į Pravieniškes iškelti Lukiškių kalėjimą ir naują įkalinimo įstaigą pastatyti prie Vilniaus“, - sakė ministras.
Iš viso keturis naujus tardymo izoliatorius iki 2022 metų planuojama pastatyti Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tam planuojama panaudoti apie 118 milijonų litų biudžeto bei tarptautinės paramos lėšų, o papildomų lėšų pritraukti ir iš privataus sektoriaus.
