Tokiu atveju reikėtų, jog pasikeistų dar vienas ministras ir opozicija gautų šansą nuversti socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę dar iki Seimo rinkimų.
R. Šadžius Seimo sprendimu siunčiamas dirbti į Europos Audito Rūmus. Jo kandidatūrą dar turės patvirtinti Europos Sąjungos institucijos.
Į vadinamojo Vijūnėlės dvaro skandalą įsivėlęs ir „melagio“ etiketę gavęs aplinkos ministras K. Trečiokas laukia interpeliacijos procedūros Seime, kurios metu opozicija žada jį versti iš posto.
Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis, pareiškęs, jog Seimo rinkimuose dalyvaus kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir tokiu būdu užsitraukęs jį delegavusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ nemalonę, buvo priverstas trauktis. Konstitucijoje numatyta, kad pasikeitus daugiau negu pusei ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešinu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Po prezidentės Dalios Grybauskaitė antrosios kadencijos inauguracijos, iš ministrų pasitraukė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Taigi, jei ministrų portfelių netektų R. Šadžius, K. Trečiokas ir S. Skvernelis, tuomet trūktų tik vieno ministro pasitraukimo, kuris priverstų dabartinę Vyriausybę pasitikrinti pasitikėjimą Seime iš naujo.
Viliotų ar verstų?
Seimo užkulisiuose kalbama, kad iš posto išvertus K. Trečioką, opozicijos akys nukryptų į Darbo partijos ministres – švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę, prieš kurios vadovaujamos ministerijos veiklą visai neseniai šiaušėsi streikavę mokytojai, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę, kuri ne kartą yra susilaukusi kritikos iš prezidentės D. Grybauskaitės ir žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.
Būtent V. Baltratienės valdomą ministeriją pastaruoju metu yra supurtęs vienas skandalas: praėjusiais metais Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė, būdama neblaivi, sukėlė avariją, šiemet žiniasklaidoje paskelbta, kad konkursą pirkti maisto produktus labiausiai skurstantiems žmonėms paskelbusi ŽŪM pavaldi Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra daugumą produktų nupirko labai išpūstomis kainomis. Prieš V. Baltraitienę užsimojo protesto akcijas rengiantys pienininkai: dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje jie kaltina ministeriją ir nori ministrės atsistatydinimo.
Anksčiau opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovai Seime grasino interpeliacija V. Baltraitienei, tačiau šiuo metu, portalo tv3.lt žiniomis, pati ministrė svarsto apie galimybę palikti Darbo partiją ir prisijungti prie liberalų gretų.
Tiesa, pati V. Baltraitienė portalui tv3.lt teigė, jog kol kas apie išėjimą iš Darbo partijos negalvojanti.
„Niekur nesu to deklaravusi, esu Darbo partijos narė ir kol kas ruošiuosi kaip Darbo partijos atstovė dalyvauti Seimo rinkimuose. Mintys jau yra mano reikalas, bet jokių sprendimų nėra priimta.
Jau čia nieko nei sakysiu, nei nieko. Esu Darbo partijos narė, patvirtinta vienmandatėje apygardoje, o sąraše, tai nežinau. Tikiuosi, kad būsiu ir sąraše. Apie sąrašus pas mus kol kas niekas nešneka“, – kalbėjo V. Baltraitienė, paklausta apie jos planus jungtis prie kitos politinės partijos.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius teigė, jog kalbos apie galimą V. Baltraitienės prisijungimą prie liberalų nėra pagrindo. Jo teigimu, liberalai ir toliau turi nemažai priekaištų ministrės veiklai.
„Jeigu mes kalbėtume apie jos darbus, kompetencijas, galimus interesų konfliktus, pavyzdžiui, skandalai, susiję su maisto už europinius pinigus įsigijimo peripetijomis, kai produktai už didesnę kainą yra įsigyjami jos pavaldžių institucijų vardu, kai į tai įsivėlę iš jos apygardos ir „Vikondos“ grupės įmonių produkcija ar jos politinio pasitikėjimo žmones, tai aišku, kad mes turime jai rimtų klausimų ir priimamų sprendimų“, – portalui tv3.lt aiškino G. Steponavičius.
Visos kortos – „darbiečių“ rankose
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, politologo Mindaugo Jurkyno manymu, opozicija iki rinkimų ir toliau intensyviai dirbs savo darbą, tai yra mėgins iš postų versti ministrus, kad pasiektų savo.
„Iki Seimo rinkimų dar yra laiko pakankamai likę nemažai ir per tą pusmetį gali įvykti dalykų, kurie galėtų paklibinti dar vieną ministrą. Tada Vyriausybės pasitikėjimo klausimas Seime būtų iškeltas“, – kalbėjo M. Jurkynas.
„Vis dėlto, manau, kad koalicijoje kol kas nėra politikų, kurie būtų suinteresuoti ar koalicijos partnerių šios valdančiosios koalicijos išėjimu. Bent jau kol kas aš grėsmių šios koalicijos stabilumui nematau, kalbant ir apie ministrų kaitą ir apie galimą balsavimą dėl Vyriausybės pasitikėjimo Seime“, – pridūrė politologas.
Anot jo, galimų ministrų interpeliacijų atvejais opozicijai veikiausiai daugiausia vilčių dėtų į „darbiečius“, kurių dabartinis vadovas, buvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ vienas lyderių Valentinas Mazuronis galbūt norėtų įgelti savo buvusiems kolegoms „tvarkiečiams“.
„Ar opozicija, tarkime, be Darbo partijos paramos gali surengti sėkmingą interpeliaciją? Manau, kad ne, nebent Darbo partijos lyderis V. Mazuronis, kuris yra buvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ vienas iš lyderių, norėtų politiškai kerštauti.
Bet tas politinis kerštas jiems turėtų virsti politiniais taškais. O dabar politinis kerštas galėtų vesti į koalicijos subyrėjimą. Tai ar Darbo partija nori iškristi iš koalicijos ir prarasti politinį matomumą, ir parodyti, kad jie yra kaltininkai? Abejoju. Jeigu jie taip mąsto, tai jie neturėtų nei pono K. Trečioko interpeliacijos paremti, nei paremti S. Skvernelio traukimąsi. Dėl to, kad į kokius ministrus mes čia bestume, opozicijai be vienos iš koalicijos partnerių, kitaip tariant, vienintelės Darbo partijos paramos, bet kokia interpeliacija, mano nuomone, pagal dabartinę situaciją pasmerkta žlugti“, – komentavo M. Jurkynas.
Spausti valdančiuosius neapsimoka
„Opozicijai gal ir būtų naudinga, kad su Vyriausybe būtų siejama kuo daugiau tokio nestabilumo, nepasitikėjimo, būtų galima komunikuoti, kad daug ministrų pasikeitė ir valdantieji nesugeba gerai dirbančių žmonių deleguoti“, – portalui tv3.lt teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis.
Vis dėlto, politologo įsitikinimu, opozicija iš tiesų nebūtų naudinga siekti Vyriausybės griūties ar pirmalaikių Seimo rinkimų.
„Manau, kad dabar valdančioji koalicija turėtų praeiti tą pasitikėjimo balsavimą Seime. O kas kitu atveju? Pirmalaikiai Seimo rinkimai? Kita Vyriausybė?
Galvoju, kad opozicijai tikriausiai dabar reikia laiko įsibėgėti ir nemanau, kad jie, sakykime, svarstytų pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijų, nes pagal reitingus juk socdemai laimėtų. Manau, kad opozicijai per daug spausti valdančiuosius nereikėtų, nes tai visuomenei gali atrodyti ne taip ir pozityviai“, – aiškino M. Jastramskis.
O gal opozicijai spausti valdančiuosius padėtų Darbo partija, siekdama paveržti iš „tvarkiečių“ dalį giminingo elektorato? Gal „darbiečiai“ patys trenktų durimis ir iki Seimo rinkimų nutartų dirbti opozicijoje?
M. Jastramskio manymu, taip elgtis „darbiečiams“ šiuo metu nebūtų naudinga.
„Nemanyčiau, kad dabartinėje situacijoje, tiek likus nedaug laiko iki Seimo rinkimų, Darbo partijai trenkti durimis ir išeiti būtų naudinga, nes tai būtų akivaizdu, kad jie išeina dėl to, kad galėtų tą trumpą laikotarpį iki Seimo rinkimų praleisti opozicijoje ar kažkur kitur ir kritikuoti valdančiuosius. Aš manau, kad, jei kas nors norėjo pasitraukti iš valdžios, tai tas momentas jau yra praleistas“, – dėstė M. Jastramskis.
