„Tai yra apgailėtina“ – viceministrės kalba Madride sukėlė skandalą

Teisingumo viceministrė tarptautinėje konferencijoje Madride kalbėjo apie religiją, santuoką ir gimstamumą. Pasak K. Zamarytės-Sakavičienės, šiuolaikiniame pasaulyje įsivyravo „egocentriška, individualistinė kultūra“, kuri gyvenimo prasmę suveda į savirealizaciją ir asmeninių tikslų, laimės, patogumo, malonumo ir naudos sau siekius.

Anot jos, vis dar egzistuoja „gajūs stereotipai, kad daugiavaikėmis mamomis tampa tik neišsilavinusios, asocialios moterys“, todėl šiuo metu mamoms „užtenka vieno vaiko, kad užsidėtų varnelę ir galėtų toliau realizuotis moksle, karjeroje, kūryboje“.

Žmogaus teisių gynėjai šiame viceministrės pranešime įžvelgė nemažai kontroversiškų teiginių. Pasak jų, renginyje viceministrė buvo pristatyta oficialiomis pareigomis, o tai galėjo atrodyti kaip oficiali Lietuvos pozicija.

Viceministrė tikino, kad renginyje išsakė asmeninę nuomonę, nes jame dalyvavo atostogų metų, o kelionę apmokėjo savomis lėšomis.

Sinica: moralizavimo kalboje neįžvelgia

Partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkas Vytautas Sinica „Facebook“ rašė, kad viceministrei į konferenciją derėjo važiuoti Teisingumo  ministerijos lėšomis. Anot politiko, jeigu partija patenka į koaliciją ir jai tenka ministerija, ministerija yra konkrečiai politikai formuoti ir atstovauti užsienyje.

„Mano supratimu, jeigu viceministrė atstovauja ministerijos pozicijai, ji turėtų tą poziciją būtent pristatyti kaip ministerijos ir atitinkamai ir visas kelionės organizavimas turėtų taip vykti.

Ar ji yra suderinusi tą poziciją su ministre Rita Tamašuniene? Šito aš formaliai nežinau, bet iš visumos mes tikrai žinome, kad Ritos Tamašuninės pozicija yra tokia pati kaip tame pranešime“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo parlamentaras V. Sinica.

„Viceministrė, atstovaudama pozicijai, kuriai taip pat atstovauja ministerija ir ministrė, neturėtų gėdytis ir teisintis tą daryti kaip pareigas einanti atstovė ir nesakyti, kad važiavo per atostogas ir mokėjo savo lėšomis“, – teigė V. Sinica.

V. Sinica teigia perskaitęs viceministrės kalbą ir moralizavimo joje neįžvelgiantis. Anot jo, diskusijose apie demografinę krizę reikia atskirti priekaištus konkretiems žmonėms ir visuomenės tendencijoms. Pasak parlamentaro, visuomenės reiškinių kritikavimas nereiškia konkrečių asmenų smerkimo.

„Šiandien mes turime akivaizdžią tendenciją, kurią ir minėjo Kristina Zamarytė – prasmės, noro turėti vaikų praradimą, savirealizacijos tikslų, karjeros iškėlimą aukščiau šeimos ir taip toliau.

Jeigu mes nedrįstame kritikuoti šitų reiškinių, mes galime pamiršti bet kokią demografijos politiką, nes niekada jokie pokyčiai negalės net įvykti“, – teigė Seimo narys.

Pasak parlamentaro, konservatyviausiuose, religingiausiuose visuomenės sluoksniuose vyrauja požiūris, kad niekas neturi teisės „moralizuoti ir kritikuoti konkretų asmenį dėl to, kiek jis turi vaikų ar jis jų turi.“ Pasak parlamentaro, suprantama, kad yra daugybė asmeniškų veiksnių, kurie lemia žmonių pasirinkimus. Visuomenės reiškiniai, anot V. Sinicos, „neturi veido“.

„Visuomenės reiškinys, kaip, pavyzdžiui, karjera mūsų kultūroje yra svarbesnė už vaikų turėjimą, tai yra reiškinys, kuris neturi veido ir asmens. Jeigu nekalbėsime, laikysime, kad tai nepolitkorektiška, kad kažkas tą prisitaikys asmeniškai sau, tada mes tiesiog būsime susirišę rankas“, – teigė parlamentaras.

Kalbėjo apie religiją, santuoką ir gimstamumą

Konferencijoje ministrė kalbėjo ir apie religijos įtaką gimstamumui. Viceministrė aiškino, kad daugelio tyrimų duomenys rodo, kaip didesnis religingumas yra susijęs su didesnėmis šeimomis.

„Tai nereiškia, kad valstybė turėtų „gaminti tikinčiuosius“ ar įsteigti valstybinę religiją. Tačiau tai atskleidžia svarbią tiesą: prasmės jausmas yra demografinės drąsos sąlyga“, – pranešime teigė ji.

„Kitaip tariant, kai vienoje svarstyklių pusėje – visas tavo gyvenimas, laikinos materialios paskatos negali nusverti į kitą pusę. Tai gali padaryti tik tai, ką myli labiau už save: Dievas, tavo sutuoktinis ir tavo vaikai“, – sakė politikė.

Be kita ko, viceministrė akcentavo ir šeimos sampratos klausimą. Anot jos, „santuoka neturėtų būti nuvertinama iki vienos iš alternatyvių bendro gyvenimo formų“.

„Mamos ir vaikai dažniausiai klesti tada, kai šalia yra įsipareigojęs vyras – kuris yra ir tėvas, ir sutuoktinis“, – kalbėjo viceministrė.

K. Zamarytė-Sakavičienė taip pat pažymėjo, kad „daugelyje Vakarų šalių, taip pat ir Lietuvoje, jaučiame spaudimą performuluoti šeimos sampratą, atsisakant lyčių skirtingumo“.

„Tai yra apgailėtina“

Žmogaus teisių aktyvistas, portalo GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas sako, kad viceministrės teiginiai yra kontroversiški, nes vaikų negimdančios moterys kaltinamos savanaudiškumu, neigiama platesnė šeimos samprata.

„Tai yra apgailėtina. Žmogus vyksta į kitą šalį, nurodomos jo oficialios pareigos. Todėl skaitomas pranešimas suvokiamas ne kaip asmens, o kaip valstybės pozicija. Ar tokia pozicija buvo derinta su Užsienio reikalų ministerija? Ar teisingumo viceministrė pamiršo Konstituciją ir tai, kad Lietuva neturi nacionalinės religijos, o kiekvienas žmogus pats laisvas rinktis, ar nori kuo nors tikėti, ar ne“, – komentavo M. Norbutas.

Pasak jo, pasisakyme ji neigė Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kas yra laikoma šeima. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė šeimos samprata yra „neutrali lyties požiūriu“.

Savo ruožtu Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Laurynas Šedvydis teigė, jog sprendžiant tokias problemas, kaip motinystės krizė, vien moralizavimo neužtenka, būtina jas vertinti plačiau ir atsižvelgti į platesnį socialinį bei ekonominį kontekstą.

„Yra labai aiškus receptas, kaip išspręsti visas šitas krizes – ne moralizuoti, o valstybei prisiimti tiesiog materialinį rūpestį, vaikų auginimą perimant vis daugiau kaštų“, – BNS kalbėjo Seimo narys.

„Kas yra svarbu – atkreiptinas dėmesys, kad panašios kalbos yra labai populiarios tarp tų žmonių, kurie įsivaizduoja, kad visa demografinė krizė, kurią išgyvena jau visas pasaulis (...), kad tai esą kažkokia vertybinė problema“, – pridūrė jis.

Teiginiai konferencijoje – asmeninė nuomonė

K. Zamarytė-Sakavičienė BNS teigė, kad į Madridą vyko atostogų metu, už kelionę mokėjo savo lėšomis, o konferencijoje išsakytos idėjos atspindėjo jos asmeninę nuomonę, kurią ji viešai reiškia jau daugelį metų.

„Kalbėjau savo asmeniniu vardu, ta prasme, gavau kvietimą kaip asmuo, nes mane žino turbūt čia toje tarptautinėje erdvėje kaip žmogų, kaip šešių vaikų mamą, kuri seniai komunikuoja šita tema demografijos. Tai tokį asmeninį kvietimą grynai gavau, kadangi man tai rūpi šita tema ir aš tiesiog nuosekliai apie ją kalbu“, – teigė viceministrė.

Paklausta, kodėl renginio programoje buvo nurodytos jos oficialios pareigos, politikė teigė, kad tai buvo organizatorių, o ne jos sprendimas.

„Jie (organizatoriai – BNS) patys jau nurodė, ką nurodė. Susirado internete ir surašė ten daugybę dalykų. Kai mane pristatė, aš net labai nustebau. Ten istoriškai papasakojo visas mano darbovietes, aš jiems negaliu jau nurodyti, kaip jie ten mane pristatys“, – aiškino ji.

„Kalbėti apie motinystę – sveikintina veikla“

Savo ruožtu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė viceministrės dalyvavimą tokioje konferencijoje sveikino ir teigė, jog nurodytos oficialios pareigos neturėtų žmonėms sukelti neaiškumų.

„Pristatant žmones visada pateikiamas ne tik vardas ir pavardė, bet ir išsamesnis dosjė. Kadangi ji eina teisingumo viceministrės pareigas, tas dosjė ir buvo pateiktas“, – BNS sakė ministrė.

„Mano vertinimu, kalbėti apie motinystę yra netgi sveikintina veikla. Mes visi dabar dedame dideles pastangas, kad demografiniai rodikliai Lietuvoje augtų, kad motinystę ir tėvystę puoselėtume kaip vertybę mūsų valstybėje ir rodytume tai jaunoms šeimoms kaip didelį gyvenimo siekį. Kiekvienas žmogus turi laisvą pasirinkimą“, – sakė ji.

Pasak R. Tamašunienės, ryšys tarp religijos ir didesnio gimstamumo yra svarbus argumentas diskusijose apie motinystės krizę.

„Ir Prezidentūroje, kuomet Prezidentas organizavo demografinių rodiklių aptarimą, tarptautinių organizacijų ir Lietuvos mokslininkų buvo akcentuota, kad religija bei religiniai įsitikinimai yra viena iš priemonių, kurią puoselėjant didėja gimstamumo rodikliai. Tai yra net tarptautinių organizacijų pabrėžiamas dėmuo, turintis įtakos demografijai“, – pabrėžė ji.

Vis tik paklausta, ar sutinka su visais viceministrės kalboje išsakytais teiginiais, ministrė teigė kalbos nemačiusi.

„Aš nežiūrėjau tos kalbos, tikrai nežinau viso jos turinio ir nesidomėjau taip išsamiai viceministrės laisvalaikiu“, – sakė R. Tamašunienė.