demografinė krizė

Naujas tyrimas rodo, kad sprendimą kurti šeimą lemia ne tik finansai, bet ir emocinė savijauta – nerimas dėl ateities, vienišumas ar perdegimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės siūlymas organizuoti šokius pažintims sukėlė audringas diskusijas socialiniuose tinkluose, į kurias ji atsakė: „Matote, visada yra lengviausia kritikuoti.

Lietuvoje gimstamumas ir toliau mažėja, o sparčiai senstanti visuomenė kelia vis daugiau iššūkių šalies ekonomikai, darbo rinkai ir socialinei sistemai. Ekspertai vis dažniau kelia klausimą, kokių sprendimų būtina imtis jau dabar, siekiant išvengti dar gilesnės demografinės krizės. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir demografė, sociologė Aušra Maslauskaitė.

Valdžia griebiasi šiaudo, kad didintų rekordiškai mažą gimstamumą. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą tėvams, auginantiems du ir daugiau vaikų. Panašiu keliu jau anksčiau pasuko Lenkija. Prezidentūra praneša, kad pagal tokį įstatymą, jei pritartų, už naujagimį vienas suaugęs galėtų susigrąžinti 4–5 tūkst. eurų per metus GPM mokesčio.

Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė metų pradžioje tarptautinėje konferencijoje skaitė pranešimą apie motinystę, kuriame žmogaus teisių gynėjai įžvelgė kontroversiškų teiginių. Viceministrė pranešimą vadina asmenine nuomone, nes į konferenciją vyko atostogų metu. Teisingumo viceministrė tarptautinėje konferencijoje Madride kalbėjo apie religiją, santuoką ir gimstamumą.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų – pernai pasaulį išvydo mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių, o preliminarūs duomenys rodo, kad šiais metais naujagimių bus dar mažiau. Akušeriai ligoninėse pastebi vis tuštesnius gimdymo skyrius, o demografai perspėja – tai jau gili demografinė duobė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Siekdami suprasti, kodėl moterys vis dažniau atsisako turėti vaikų, mokslininkai nustatė netikėtą naują tendenciją: „vyrų priežiūrą“ (angl. mankeeping). Šis amerikiečių tyrėjų apibrėžtas reiškinys reiškia nuolatinį vyro emocinį ir socialinį aptarnavimą.

Ukrainoje miršta tris kartus daugiau žmonių nei gimsta. Tuo tarpu milijonai žmonių ieško prieglobsčio užsienyje, todėl šalis susiduria su demografine krize, kuri kelia grėsmę jos viltims pasiekti ilgalaikę taiką, rašoma „The Times“. Be karinės technikos, nuo kurios priklauso, ar pavyks sulaikyti priešo pajėgas, ketvirtaisiais karo su Rusijos okupantais metais Ukraina susiduria su kitu ne mažiau aktualiu trūkumu. Jai reikia daugiau žmonių.

Lietuva vis giliau sminga į demografijos krizės duobę – Jungtinės Tautos prognozuoja, kad lietuvių per 2–3 dešimtmečius sumažės net 600 tūkstančių. Parlamento ateities komitetas siūlo problemą spręsti prisikviečiant į šalį trečių šalių piliečių – tiek studentų, kurie ateityje galėtų pasilikti, tiek darbo jėgos.

Kaip kalbama apie reiškinį, kurį politikai korektiškai vadina emigracija, o tauta ironiškai – evakuacija, politikų raminimą, kad šis procesas valdomas, nustelbia šokiruojanti statistika – 2010-aisiais iš Lietuvos vidutiniškai per parą emigravo 228 žmonės, o štai 2009-aisiais –60, 2002-aisiais – 19. Žinoma, tokį skaičių šuolį galima sieti ir su išvykstančiųjų noru deklaruoti savo išvykimą, bet ir kitų tyrimų rezultatai nenuteikia optimistiškiau.

Pasaulio istorija eina keliu, kurį vis supurto ir pakreipia nenumatyti, ypatingi įvykiai. Jie paveikia tiek ekonominę, tiek socialinę pasaulio sistemą, įsitikinęs Izraelio profesorius futurologas Davidas Passigas. Pirmadienį Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume profesorius pristatė ateities iššūkius technologiniam pasaulio vystymuisi. Nenumatyti atvejai Pasak D. Passigo, pasaulį reguliariai supurto nenumatyti įvykiai. ,,Tai kažkas visiškai neįprasto.