Tarpuvartėse besislapstantys ir cigaretes traukiantys jaunuoliai – jau seniai praeitis. Dabar rūkoma viešai, atvirai, rūkoma daug.
Praėjusią savaitę pasirodė pranešimas, jog Lietuvos tabako kontrolės indeksas nesiekia Europos vidurkio, tačiau per dvejus metus jis padidėjo 10-čia balų – šiuo metu pagal šį indeksą užimame 21-ą vietą tarp trisdešimties Europos šalių.
Statistikos departamento internetinėse svetainėje pateikiami duomenys apie rūkymo paplitimą Lietuvoje vargiai įtikina, juo labiau kad patys savo akimis matome realybę. Kyla klausimas – ar pasiekia mus vykdoma tabako kontrolė, ar veikia mus prevencinės programos, neskaitant reklamų viešojo transporto stotelėse?
XXI a. pradžioje tabako rūkymas yra daugiausiai paplitusi priklausomybės liga, klasifikuojama Tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK-10 šifru F-17 – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką. Šiurpinanti statistika pateikia nuogus faktus: kasdien nuo tabako sukeltų ligų miršta apie 13 tūkst. pasaulio gyventojų.
Na, o Lietuvoje reguliariai rūko apie pusę suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusių moterų rūkymo paplitimą.
2005 m. atlikto gyventojų sveikatos tyrimo rezultatai byloja, jog kasdien rūko 24,5 proc. Lietuvos gyventojų, kartais rūko – 6,5 proc., o nerūko 69 proc.
Tabako kontrolės indeksas, per dvejus metus padidėjęs 10-čia balų, sudaromas iš šešių komponentų: cigarečių kainos, draudimo rūkyti viešose vietose, visuomenės informavimo, tabako reklamos draudimo, įspėjimų dėl sveikatos ant cigarečių pakelių bei pagalbos metantiems rūkyti.
Anot Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos, indeksą kilstelėjo du pagrindiniai veiksniai. Pirmasis – gana griežtų pasyvaus rūkymo apribojimų įvedimas ir įgyvendinimas bei draudimas rūkyti baruose, restoranuose, kavinėse ir kt., antrasis – atsiradusi pagalbos metantiems rūkyti linija.
„Nors realybėje linijoje dirba, tarkim, labai mažai žmonių, tačiau vien jos egzistavimo faktas, tai, kad galima skambinti ir klausti, kur įmanoma eiti konsultuotis, irgi kilstelėjo mūsų tabako kontrolės indeksą“, kalbėjo A. Veryga.
Apie tai, kokias priemones rūkymo prevencijai žadama diegti ateityje, pašnekovas atsiliepė dvejopai.
„Žinoma, apie priemones ateičiai galvojama daug. Lietuva dar labai prastai atrodo tabako gaminių kainų srityje – pas mus jos yra santykinai dar labai mažos. Svarbu tai, kad kitais metais, vykdydami įsipareigojimus, privalėsime 10-čia procentų didinti akcizą. Tai reiškia, jog kainos kils, ir automatiškai kils mūsų tabako kontrolės indeksas“.
Tačiau A. Veryga pabrėžia, jog tabako, kaip alkoholio, pramonė yra nevienareikšmiška ir galinga – „jau dabar žinome, kad tabako gamintojams kažkokiu stebuklingu būdu pavyko padaryti įtaką Baltijos šalių finansų ministrams, ir egzistuoja, sakykim, neoficialus susitarimas vetuoti Europos Komisijos siūlymus nuo 2010 metų didinti tabako gaminių kainas“, pasakoja pašnekovas.
Sveiką gyvenseną propaguojančios nevyriausybinės organizacijos prezidentas atskleidė, jog jau yra užregistruota pataisa (kuri artimiausiu metu turės įsigalioti – aut. past.) dėl vartotojų informavimo apie sveikatą ant tabako gaminių. Tai bus daroma įvairiomis vizualinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, paveikslėliais, nuotraukomis ir panašiai.
Anot pašnekovo, yra viena sritis, kurioje Lietuvai dar reikia labai pasistengti, kurioje išvis mažai kas daroma. Tai – pagalba metantiems rūkyti. Pagalbos metantiems rūkyti linija yra tik maža pradžia.
„Lietuva dar labai prastai atrodo pagalbos metantiems rūkyti srityje – tiek tos pagalbos organizavime, tiek teikime. Į tai įeina ir gydymas bei vaistų kompensavimas. Šalyse, turinčiose aukščiausius tabako kontrolės indeksus – D. Britanijoje ar Airijoje, – į priklausomybę nuo tabako žiūrima kaip ir į kiekvieną rimtą ligą. Žmonės konsultuojami, o valstybė apmoka gydymą. Taigi, taikomi ne tik draudimai, apribojimai, bet ir gydymas, pagalbos teikimas“.
Tuo tarpu į tokios sveikatos politikos diegimą Lietuvoje A. Veryga kol kas žiūri atsargiai, tačiau neslepia viliąsis pokyčių teigiama linkme. „Manau, jog čia liktumėme labai nesuprasti, jei skelbtumėme, jog rūkoriams reikia kompensuoti vaistus. Tačiau reikia apie tai bent pradėti kalbėti“.
Anot pašnekovo, požiūris, jog norinčiųjų atsisakyti priklausomybės nuo tabako gydymas neduoda jokios naudos šaliai, yra klaidingas. „Yra žinomas tokio gydymo ekonominis efektyvumas. Vis dėlto pagalba šiems žmonėms valstybei yra naudinga, nes sutaupomi pinigai ligų gydymui ir pan.“
Jau minėtas pramonės atstovų priešiškumas tabako (ir alkoholio vartojimo, žinoma) prevencijai kiša koją efektyviai kovai su priklausomybėmis, tačiau A. Veryga apie santykius su valstybinėmis institucijomis atsiliepia gana palankiai. „Su kai kuriomis institucijomis nuo pat įkūrimo palaikome nuolatinį ryšį, ir nėra kilusių jokių problemų. Yra įstaigų, kurios, švelniai tariant, stengiasi mūsų išvengti ar net atvirai demonstruoja priešiškumą, nepasitenkinimą, tačiau negalėčiau skųstis, jog esame ignoruojami.“
Amžinai ramybės neduodantis klausimas – ko imtis, kad rūkančiųjų būtų mažiau – sudėtingas, sudėtinis, neišvengiamai susimazgęs su verslo ir pramonės struktūromis. Šių didžiulių megaluitų taip paprastai likviduoti neįmanoma. Pramogų pasaulis, asmenybės šarmas, bandos jausmas, priklausomybė, vartotojiška kasdienybė, trilijonai laisvalaikio praleidimo būdų, draugų spaudimas – visa yra susipynę. Todėl belieka viltis, jog vis didesnį pagreitį įgaunantis „žalias“ gyvenimo būdas padės stiprinti atsakingą požiūrį į savo sveikatą.
