Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Darbo įstatymų laikymasis negali būti paremtas pačių šalies gyventojų nuožiūra, todėl Darbo inspekcija - neišvengiama būtinybė šiai funkcijai ir tvarkai visuomenėje palaikyti, teigia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Darbo instituto vadovas Tomas Davulis.

REKLAMA

„Darbo inspekcija kompetentinga prižiūrėti darbo įstatymų laikymąsi, nes jis negali būti paremtas pačių darbo santykių dalyvių nuožiūra. Suprantu, kad labai malonu pačiam laikytis taisyklių ir pačiam jas kurti, bet suvokime, prie ko tai priveda. Darbo inspekcija - neišvengiama būtinybė, jeigu mes norime, kad būtų palaikoma tam tikra tvarka. Ji prasideda nuo saugos darbe, nuo darbo teisės teikiamos apsaugos darbuotojui, kuris dirba pagal darbo sutartį, ir siekia jau šalutinius rezultatus - socialinių draudimo įmokų bei pajamų mokesčio surinkimą“, - antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Darbo inspekcija Lietuvoje: draugas ar priešas?“ sakė Darbo instituto vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

T. Davulio teigimu, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kokią funkciją - draugo ar priešo - atlieka Darbo inspekcija, nes ji turi „ir tokių, ir tokių kompetencijų“, tačiau jos reikalingumu valstybei abejoti jis nedrįsta.

Jam prieštaravo ūkininkas Pranciškus Šliužas, tvirtindamas, jog minėtoji institucija yra „absoliučiai nereikalingas darinys“, siekiantis kontroliuoti bendruomenės santykius, nors to daryti nereiktų.

„Lįsti, kišti nagus į kaimą, į darbo santykius, į bendruomenės santykius, į bet kokią tarpusavio pagalbą, bet kokią paramą darbymečio metu yra taip niekinga. Darbo inspekcija yra absoliučiai nereikalingas darinys. Jis nei draugas, nei priešas - tai svetimkūnis normaliame gyvenime“, - pabrėžė P. Šliužas.

Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtino, jog Darbo inspekciją priešu gali laikyti tik nesąžiningi verslininkai, tačiau likusiai visuomenės daliai jos vykdoma veikla suteikia naudą. Visgi jis pripažino, jog takoskyra tarp to, kur yra darbo santykiai, o kur tik bendruomeniška talka - labai neaiški, todėl reikia vadovautis „protingumo kriterijumi“.

REKLAMA
REKLAMA

„Takoskyra turi būti labai paprasta. Yra fiziniai ir juridiniai subjektai. Jeigu subjektas gauna komercinės naudos iš veiklos, to jau nebegalima laikyti talka (...), bet mūsų tikslas - formuoti bendruomeniškumą, pagalbos vieni kitiems mechanizmą. Šitoje vietoje negalima nueiti absurdo keliu“, - aiškino D. Arlauskas.

Jam antrino vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis, teigdamas, jog problema, kai darbo santykiai siekiant nemokėti mokesčių „paverčiami“ talka, slypi tų santykių vertinime.

„Kai talkininkų atsiranda cechuose ir tai yra naudojama verslui plėsti - tai nėra panašu į talką. Nauda turi būti asmeninė, o ne verslo skatinimo tikslais. Reikia atsakyti, ar šalių ketinimai yra talkos ketinimai, ar tiesiog noras išvengti mokesčių“, - klausė V. Mačiulaitis, pripažindamas, jog takoskyrą tarp šių dviejų dalykų nubrėžti išties sunku.

REKLAMA
REKLAMA

D. Arlauskas, jam pritardamas, sakė, jog „netikrą talką“, siekiant sau finansinės naudos, išduoda ir jos atlikimo laikotarpis - jei tai daroma reguliariai, privalu atliekamą darbą apmokestinti.

T. Davulis, stengdamasis nubrėžti takoskyrą tarp talkos ir darbo santykių, pasiūlė prisiminti, kada užmezgamas tarp dviejų fizinių asmenų santykis laikomas darbo ryšiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų