Įtarimai nesąžiningumu
Nuo praėjusiųjų metų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo „Vievio paukštyne“. Šių metų kovo pradžioje įtarimai dėl skolininko galimo nesąžiningumo pareikšti T.Barščiui. Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinę žalą likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl galimo turto iššvaistymo, skolininko nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo pareikšti dar dviem asmenims. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už didelės vertės turto iššvaistymą gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų, už skolininko nesąžiningumą – bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už piktnaudžiavimą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės teigimu, „šiame tyrimo etape jokia informacija apie proceso dalyvius, atliktus procesinius veiksmus bei kitos tyrimo detalės nėra skelbtina“.
Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas tiriant „Vievio paukštyno“ bankroto metu taikytą finansinę operaciją, kai „Kauno grūdai“ esą pasisavino 2 mln. litų. Šiuo metu aiškėja, kad bankrutuojančios įmonės statusą įgijusiam „Vievio paukštynui“ „Kauno grūdai“ galėjo padaryti ir kur kas didesnę žalą, kuri skaičiuojama dešimtimis milijonų litų: paukštynui pašarai buvo parduodami kelis kartus didesne nei rinkos kaina.
Tyrimu nesidomi
„Nei aš žinau, ką prokurorai kurpia, nei aš žinau, kokie man įtarimai pareikšti. Apskritai visa tai – nesąmonė. Klauskite mano advokato – jis viską žino“, – sakė T.Barštys. Paklaustas, ar tai – ne tarpusavio karo su krabų lazdelių karaliumi tituluojamu kauniečiu verslininku V.Matijošaičiu, ketinančiu įžengti į paukštienos gamybos rinką, rezultatas, T.Barštys nesvyravo: „O kaip kitaip?“ T.Barštys teigė taip pat nežinantis, kuo remiantis Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas: ar pagal bankroto administratoriaus, ar pagal kreditorių pareiškimą, ar pati prokuratūra susidomėjo paukštyno finansine veikla: „Koks skirtumas? Vis vien matosi, kas labiausiai suinteresuotas paukštynu.“
Surėmė ietis
1967 m. pradėjęs veikti „Vievio paukštynas“ – iki šiol didžiausias šalyje. Sėkmingiausiu verslui laikotarpiu per metus čia būdavo surenkama per 300 mln. kiaušinių. 2009 m. Lietuvą užplūdus lenkiškiems pigiems kiaušiniams, „Vievio paukštynui“ atėjo liūdnos dienos – jis klimpo į skolas. T.Barščiui priklausanti „KG Group“, kuriai priklauso ir keli šalyje veikiantys paukštynai, 2011 m. balandį už simbolinę 1 Lt kainą įsigijo 24 proc. paukštyno akcijų, sudariusi sutartis su kitais akcininkais perėmė įmonės kontrolę. Tų pačių metų birželio 30-ąją Vilniaus apygardos teismas Latvijos grūdų perdirbėjų „Dobeles dzirnavnieks“ prašymu „Vievio paukštynui“ iškėlė bankroto bylą.
Paukštynas buvo skolingas ne tik latviams, bet ir bankui „Swedbank“. 23 mln. litų skolą „KG Group“ bankui pervedė, tačiau bankas netrukus grąžino. Motyvas – bankas vykdė apklausą, kas galėtų skolą nupirkti. Ją nupirko V.Matijošaičio valdomos Vičiūnų grupės įmonė „Vichiunai Nordic“. Tada V.Matijošaitis neslėpė ketinimų perimti bankrutuojančio paukštyno valdymą ir imtis perspektyvaus kiaušinių verslo. Nors T.Barštys šį sandorį apskundė teismui, tenkinosi pralaimėtojo dalia.
„Kauno grūdai“ per du fizinius asmenis, susijusius su grupe, iš Vokietijos bendrovės „Te So Ten Elsen“ už simbolinę kainą įsigijo dar 23 proc. „Vievio paukštyno“ akcijų ir vienu metu turėjo net 50 proc. šios įmonės akcijų. Vokiečiams buvo prisiekinėjama, kad „Kauno grūdai“ užtikrins, jog iki 2015 m. birželio 30 d. bus įgyvendintas „Vievio paukštyno“ akcijų pirminis viešas pasiūlymas ir jo akcijos bus įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvoje“. Tačiau pažadas nebuvo tesimas, tad „Te So Ten Elsen“ kreipėsi į teismą teigdama, kad „Kauno grūdai“ ją apgavo ir iš esmės neatlygintinai užvaldė „Vievio paukštyną“. Vilniaus apygardos teismui pateiktais duomenimis, paukštyno patvirtinta skola vokiečiams buvo per 7,8 mln. litų, o paukštyno kontrolę perėmusių „Kauno grūdų“ skola per paukštyno valdymo laikotarpį sumažėjo nuo maždaug 500 tūkst. litų iki 81,7 tūkst. litų. Šių metų pradžioje teismas patenkino vokiečių ieškinį iš grąžino turėtus 23 proc. akcijų. Beje, tąkart ieškinį teismui buvo pateikusi ir V.Matijošaičio vadovaujama Vičiūnų grupės neseniai įkurta įmonė „Bona Lux“, kuriai priklausė 3,2 proc. „Vievio paukštyno“ akcijų.
Šių metų pradžioje „Vievio paukštynas“ savo kreditoriams buvo prasiskolinęs apie 53 mln. litų. Didesnę dalį skolos (apie 54 proc.) yra supirkusi Vičiūnų grupė. Beje, paukštyno skola, prieš į jį įžengiant Vičiūnų grupei, buvo tik 26 mln. litų.
Susigrąžino skolą
Tuo metu, kai latviai kreipėsi dėl paukštyno bankroto, teismas bankroto administratoriumi paskyrė Kaune veikiančią bendrovę „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (dabar teismas yra paskyręs bendrovę „Valeksa“ – aut. past.). Vilniaus apygardos prokurorai teigė, kad būtent tuo metu prasidėjo esminės finansinės manipuliacijos, dvigubai padidinusios bendrovės skolą.
„Įsivaizduokime situaciją: parduotuvėje batonas kainuoja keturis litus, tačiau jūs perkate jį už dvylika litų. O atlyginimas visą laiką toks pats. Atsakymas – įsiskolinsite pirkdamas batonus ir bankrutuosite“, – vaizdžiai situaciją „Vievio paukštyne“ apibūdino Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. Jo teigimu, paukštynas su „Kauno grūdais“, vieninteliu pašarų tiekėju, buvo sudaręs sutartį ir pašarus pirkdavo brangiau, negu jie kainavo rinkoje. Dėl šios veikos dar atliekama revizija ir, jai pasibaigus, galima bus pasakyti, kiek iš tikrųjų milijonų buvo permokėta. Todėl pareigūnai neatmeta galimybės, kad ir dėl šio epizodo T.Barščiui gali būti pareikšti įtarimai.
Bankrutuojantį paukštyną administruojant bendrovei „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, paukštynas kreditoriui – „Kauno grūdams“ grąžino 2,047 mln. litų skolą. Kai buvo pakeistas bankroto administratorius ir paukštyno valdymas beveik perėjo į Vičiūnų grupės bendrovių rankas, naujasis administratorius, jo nuomone, dėl neteisėtos finansinės operacijos kreipėsi į teismą: girdi, bankrutuojanti įmonė skolą gali grąžinti ne bet kokiam kreditoriui, o tik laikantis įstatyme nustatytos eilės. T.Barštys eilinį kartą pralaimėjo – Lietuvos apeliacinis teismas šių metų vasarį nusprendė, kad „Kauno grūdai“ bankrutuojančiame „Vievio paukštyne“ veikė pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Pasak teismo, nemoki bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir ginčijamais sandoriais atsiskaitė tik su „Kauno grūdais“, kuriems paukštynas liko skolingas tik 81,7 tūkst. litų, o bendra teismo negaliojančiais pripažintų „Vievio paukštyno“ įskaitymų suma – 2,047 mln. litų. Būtent ši finansinė operacija lėmė, kad T.Barščiui būtų pareikšti įtarimai.
Nesutiko duoti parodymų
Aivaras Raišutis, garsiosios Vilniaus advokatų kontoros SPES teisininkas, teigė, kad jo klientas T.Barštys nekaltas, o Vilniaus apygardos prokurorų pradėtas ikiteisminis tyrimas yra ne kas kita, kaip situacija, atspindinti civilinius santykius tarp „Vievio paukštyno“ akcininkų, o jie paprastai nagrinėjami civiline tvarka. Advokato teigimu, prokurorai įtarimuose teigia, kad būtent T.Barštys kaip fizinis asmuo galėjo inicijuoti sandorį tarp „Vievio paukštyno“ bei „Kauno grūdų“, kai pastarajai bendrovei buvo grąžinta per 2 mln. litų skola.
„Teismas pasisakė dėl šios finansinės operacijos, „Kauno grūdai“ atgautą skolą grąžino paukštynui. Tad kokios dar gali būti pretenzijos?“ – klausė A.Raišutis. Advokato teigimu, jo klientui pareikšti įtarimai tik abstraktūs, suformuluoti remiantis galimomis prielaidomis, tačiau nepagrįsti jokiais faktiniais ir dokumentaliais įrodymais, juolab kad skola, A.Raišučio teigimu, buvo grąžinta ne pinigais, o remiantis abiejų bendrovių tarpusavio reikalavimų atsiskaitymais: „Kauno grūdai“ buvo skolingi paukštynui, o pastarasis – bendrovei. „Kauno grūdai“ yra ne tik paukštyno kreditorius, bet ir skolininkas. „Tokioje bankroto byloje įtarimus galima pareikšti bet kam“, – reziumavo A.Raišutis.
Advokato teigimu, T.Barščiui įtarimai pareikšti kaip organizavusiam šį sandorį. „Bet pagal šį straipsnį, kaip rodo teismų praktika, įtarimai paprastai reiškiami įmonės vadovui. O T.Barščiui reikšdami įtarimus, prokurorai beveik perrašė teismo išnagrinėto civilinio ieškinio nutarimo dalį. Dar daugiau – „Kauno grūdai“ paukštynui nėra skolingi nė cento“, – sakė A.Raišutis.
Paklaustas, ar Vičiūnų grupės atėjimas į „Vievio paukštyną“ nėra savotiška reiderystė – svetimo verslo užgrobimas, A.Raišutis sakė, kad dar anksti svaidytis tokiomis garsiomis frazėmis: „Faktiškai šiandien kalbame apie paukštyno kontrolės ir veiklos perėmimą. Kaip bus toliau, sunku spręsti: pagal bankroto procedūrą paukštyno turtas (o jis vertinamas apie 80 mln. litų) turėtų būti parduodamas aukcione. Kas – Vičiūnų ar kiti verslininkai nupirks, pamatysime ateityje“, – minėjo advokatas.
A.Raišutis patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime pradėtas nagrinėti naujas epizodas, dėl kurio, pasak prokurorų, T.Barščiui gali būti pareikšti nauji įtarimai. „Naujasis bankroto administratorius teigė, kad pasigedo dalies grūdų“, – naują tyrimo versiją atskleidė advokatas ir pabrėžė, kad tai – kompleksinis ikiteisminis tyrimas.
„Mano klientas nedavė parodymų, tokią teisę jis turi. Kai susipažinsime su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tada bus galima kalbėti“, – sakė A.Raišutis, o nusistebėjus, kaip galėjo atsitikti, kad įtarimai pareikšti nesulaukus galimo įtariamojo parodymų, sakė nustebęs dėl tokios pareigūnų taktikos: „Galėjo jį apklausti kaip specialųjį liudytoją, tada ir būtų paaiškėję, kad jis čia niekuo dėtas. Tai yra civilinių santykių kriminalizavimas. Paimkime bet kurią bankroto bylą: joje apstu epizodų, kai atlikti finansiniai sandoriai teismų buvo pripažinti neteisėtais, tačiau nė vienam asmeniui dėl to nebuvo reiškiami įtarimai, dėl civilinių ginčų nebuvo pradėta nė vieno ikiteisminio tyrimo.“ A.Raišučio teigimu, ikiteisminio tyrimo epizodas bent dėl T.Barščio, neva organizavusio nesąžiningą veiką, teismo neturėtų pasiekti.
Valdas Kvedaras
