Pasak socialdemokrato, šiame apraše numatytas „saugesnio narkotikų vartojimo kambarys“ reikštų narkotinių medžiagų legalizavimą.
„Tai yra legalizavimas, nes teisia šviesiai parašyta, atsiranda nauja sąvoka „saugesnio narkotikų vartojimo kambarys“. Reikėtų pabrėžti, kad narkotikai uždrausti Lietuvoje“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A. Sysas.
Žemo slenksčio paslaugos yra anoniminės sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, siekiant sumažinti su rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą bei kitas neigiamas pasekmes.
Socialdemokratas kritikuoja naujame apraše numatytą narkotikų vartojimo kambarį, kuris būtų apibūdinamas kaip „asmens sveikatos priežiūros įstaigoje esanti patalpa, kurioje, siekiant sumažinti mirties nuo perdozavimo, infekcijų plitimo riziką ir kitas su vartojimu susijusias neigiamas pasekmes, sudaromos sąlygos, prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams, vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas“.
„Turbūt raktinis žodis čia yra vartoti, iš šio nedidelio sakinio kyla daug klausimų, į kuriuos ministras man neatsakė, ar priėmus šitą teisės aktą sveikatos įstaigose galimai bus naudoti nelegalias draudžiamas medžiagas, nes kokias narkotines medžiagas, apie tai nieko nerašo“, – teigė A. Sysas.
Klausimą dėl naujo žemo slenksčio paslaugų aprašo A. Sysas sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui uždavė per Vyriausybės valandą praėjusios savaitės Seime.
„Ar mes čia neperžengiame padorumo? Aš suprantu, kas čia turima mintyje, kad žmogus neperdozuotų, o jeigu perdozuos, kad padėtų. Bet mes į šią narkotikų vartojimo problemą įtraukiame sveikatos specialistus, kurie bus su jais, aš labai norėčiau jūsų nuomonės, ar mes nepersistengiame?“ – tuomet klausė A. Sysas.
Sveikatos apsaugos ministras atsakydamas teigė, jog tai yra „kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose“, be to, pabrėžė, kad aprašas dar rengiamas ir tekstas nėra galutinis.
„Ar nepersistengiame, parodys, koks bus galutinis produktas, kokį turėsime galutinį teisės aktą ar tvarką, ar jo aprašą. Bet šiandien dirba platus spektras specialistų iš visų sričių. tikrai patikėkite, žiūrime ir skandinavišką praktiką“, – sakė A. Dulkys.
„Pati formuluotė arba galbūt raktiniai žodžiai sukelia padidintą emociją, bet esmė yra tiesiog kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose ir apskritai kompleksinis požiūris į žmogų, ar tai būtų dėl narkotikų, ar tai būtų dėl socialinių klausimų. Mes visur dabar žiūrime, kad tie dalykai būtų integruojami“, – kalbėjo ministras.
Lietuvoje daugiau kaip dešimtyje miestų veikia žemo slenksčio paslaugų kabinetai, į kuriuos gali kreiptis visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Viena pagrindinių čia teikiamų paslaugų yra švirkštų ir adatų išdavimas, siekiant kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, žemo slenksčio kabinetų paslaugų gavėjai juose kasmet apsilanko maždaug 40–50 tūkst. kartų. Nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų skaičius yra nepastovus, anksčiau siekdavo apie 1–2 tūkst. ar kiek daugiau, tačiau pastaraisiais metais šis skaičius mažėjo – 2019 metais registruoti 746 nauji paslaugų gavėjai, 2018 metais – 820.
