„Buvo tikimasi, kad tai taps gera pradžia Lietuvos sveikatingumo politikai“, – prisimindamas iniciatyvą 2013-uosius paskelbti sveikatingumo metais, sakė Seimo narys Arimantas Dumčius. Deja, Vyriausybė sveikatos apsaugai daugiau pinigų neskyrė, nors, apklausų duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų sveikatos apsaugą laiko valstybės prioritetu. 52 proc. apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad valstybei vienodai svarbu ir sveikatos apsauga, ir ekonominės problemos. Taigi išties didelė dalis žmonių mano, kad būtent sveikata – didžiausias turtas.
Parlamentarė Rima Baškienė atkreipė dėmesį, kad sveikatos ir sveikatingumo srityje vis aktyviau reiškiasi nevyriausybinės organizacijos, priverčiančios pasitempti ir pačias valstybines institucijas. Be to, įvairiomis akcijomis atkreipiamas visuomenės dėmesys ir sveikatingumo tema tampa aktuali ir artima vis daugiau žmonių.
Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs. Pasak jo, valdžios institucijos daug kalba ir žada, tačiau mažai daro. Anot jo, dabartinė sveikatos politika ir finansavimas Lietuvoje yra tiesiog nusikalstami: „Taip valstybė elgiasi vos ne kaip kriminalinė organizacija“, – pareiškė J. Dapšauskas.
Jis priminė, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, valstybės ir visuomenės gerovė glaudžiai susijusi su sveikatos apsauga ir sveika gyvensena, o Lietuvoje, palyginti su daugeliu kitų Europos valstybių, tam skiriama žymiai mažiau lėšų bei kitų resursų.
Kaip pavyzdį J. Dapšauskas pateikė Suomiją, kur net 10 proc. sveikatos prevencijai ir apsaugai skiriamų lėšų paskirstoma per nevyriausybines organizacijas, taip šias sritis siekiant kuo labiau priartinti prie visuomenės. „Lietuvoje netgi tokios statistikos nėra“, – pečiais gūžtelėjo J. Dapšauskas.
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė paantrino, kad ne tik sveikatos politika dažnai įstringa kalbų stadijoje, bet ir sveikatingumo ir sveikos gyvensenos skleidimas vis dar įstrigęs tame pačiame lygmenyje. Pasak sveikuolės, dažniausiai žinios apie sveiką gyvenseną gyventojams skleidžiamos paskaitose: „Susirenka, paklauso apie sveiką mitybą, sporto naudą, palinksi galvomis ir išsiskirsto“, – neveiksmingą metodą kritikavo S. Kriaučiūnienė. Ji siūlė plėsti mokyklų ir aktyvių užsiėmimų tinklą, kuriuose žmonės galėtų išbandyti ir pajusti sveikos gyvensenos naudą – savo kailiu „išbandę“ sveiką gyvenseną, o ne tik apie ją paklausę, net 80 žmonių ima grūdintis, sveikiau maitintis, sportuoti ir į šią veiklą įtraukia savo artimuosius. Vaikams sveikos gyvensenos pagrindai taip pat turėtų būti diegiami ne tik „sausose“ pamokose, bet mokyklose keičiant judėjimo ir mitybos įpročius, rengiant sveikos gyvensenos stovyklas.
„Ir linkėčiau Sveikatos apsaugos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų darbuotojams, Seimo sveikatos reikalų komiteto nariams atsikratyti žalingų įpročių ir pirmiausia patiems rodyti autoritetingą sveikos gyvensenos pavyzdį gyventojams“, – rūkantiems ir sportą seniai pamiršusiems valdininkams subtiliai įgėlė S. Kriaučiūnienė.
