Rygoje reziduojančios naujosios Šveicarijos ambasadorės Lietuvai Gabrielos Nutzi Sulpizio (Gabrielos Niuci Sulpicijo) Latvijos sostinę antradienį sudrebinusios riaušės neišgąsdino.
„Man labai gaila dėl smurto protrūkių, tačiau jokios baimės nejaučiu“, - BNS sakė trečiadienį Vilniuje skiriamuosius raštus prezidentui Valdui Adamkui įteikusi ambasadorė.
Jos teigimu, pasaulinė finansų krizė, kurios padariniai buvo vienas iš neramumus Rygoje išprovokavusių veiksnių, neaplenkė ir Šveicarijos, kurios centrinis bankas vienam iš didžiųjų šalies bankų turėjo suteikti 60 mlrd. JAV dolerių vertės stabilizacinį paketą.
Vis dėlto ambasadorė pripažino, kad krizės poveikis jos šaliai galbūt esąs mažesnis nei kitoms, be kita ko, todėl, kad Šveicarija nepatyrė kitų šalių nekilnojamojo turto rinkas sudrebinusių sukrėtimų.
Paklausta, ar Šveicarija negalėtų pasiūlyti Lietuvai kokių nors krizės įveikimo receptų, diplomatė patarimų dalinti nebuvo linkusi.
„Manau, Lietuva puikiai tvarkosi ir patarimai jai nereikalingi“, - sakė G. Nutzi Sulpizio.
Finansų krizės pasekmes silpniau nei daugelis kitų šalių pajutusi Šveicarija visiškai nepajuto ir Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto padarinių.
„Turime dideles atsargas ir alternatyvius energijos šaltinius. Dujų tiekimo sutrikimai mums jokių pasekmių neturėjo“, - teigė ambasadorė.
Vis dėlto energetinis saugumas, anot ambasadorės, rūpi ir Šveicarijai, kurios Vyriausybė 2007-aisiais metais patvirtino energetikos politikos gaires, numatančias, be kita ko, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo plėtrą bei naujų didelių dujomis ar branduoliniu kuru varomų jėgainių statybą.
Be to, iki šiol daugiausia hidro- ir branduoline elektra besirėmusi Šveicarija iki 2020-ųjų metų ketina atnaujinti savo turimas keturias atomines elektrines.
Su energetinio saugumo problemas taip pat sprendžiančia Lietuva apie energetiką, ambasadorės teigimu, tarpvalstybiniu lygiu iki šiol kalbama nebuvo.
Sumokėjusi 3 mln. Šveicarijos frankų (beveik 7 mln. litų) į Tarptautinį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą Šveicarija prisidėjo prie IAE uždarymo, tačiau dėl galimybių prisidėti prie elektros tiltų tiesimo ar naujos AE statybų projektų Lietuva ir Šveicarija, anot ambasadorės, nėra kalbėjusios, nors ji ir neatmetė tokių pokalbių galimybės.
„Nesakyčiau, kad nė nesą ko kalbėti. Tiesiog dėl to niekada nebuvo kreiptasi“, - sakė diplomatė.
Be finansinės paramos IAE uždarymui Šveicarija Lietuvai ir dar devynioms 2004-ųjų sausio 1-ąją Europos Sąjungos (ES) narėmis tapusioms šalims skyrė 1 mlrd. Šveicarijos frankų (2, 237 mlrd. litų) ekonominiam ir socialiniam atotrūkiui nuo senųjų ES narių ir pačių šalių viduje mažinti.
Lietuvai iš šios sumos iki 2012-ųjų metų numatyta skirti 71 mln. Šveicarijos frankų (virš 168 mln. litų), kurie pagal dvišalį susitarimą turi būti panaudoti plėtojant gydymo įstaigų infrastruktūrą, žmogiškąjį kapitalą bei stiprinant pilietinės visuomenės institucijas.
Aiškindama šių pinigų skyrimo priežastis, G.Nutzi Sulpizio sakė, esą taip visų pirma pasielgta iš solidarumo, tačiau nurodė ir kitas priežastis.
„Mes taip pat esame suinteresuoti, kad Lietuvai ir kitoms šalims, kurioms mes padedame, geriau sektųsi, nes kai ekonominė ir socialinė padėtis gerėja, emigracija iš šių šalių mažėja“, - teigė ambasadorė.
„Be to, esama dvišalių sutarčių su ES, ir, savaime suprantama, iš mūsų tikimasi pagalbos padedant šioms šalims atsistoti ant kojų“, - sakė ambasadorė.
Jos teigimu, pagalba naujosioms ES narėms Šveicarija suinteresuota dar ir dėl to, jog sustiprėjus jų ekonomikai atsiras daugiau galimybių verslui, padidės saugumas, Europa taps sutelktesnė.
Pasisakydama už Europos telkimąsi, ambasadorė vis dėlto teigė nemananti, jog Šveicarija artimiausiu metu jungsis prie ES.
Diplomatės teigimu, jos Europos viduryje esančią šalį su Europa ir taip esą sieja daugybė saitų, be to, narystė esą būtu sunkiai suderinama su Šveicarijos politine sistema, kurioje itin didelė sprendžiamoji galia tenka kantonams ir vietos bendruomenėms.
„Šiuo metu Šveicarijoje apie tai (narystę ES - BNS) nekalbama. Mes esame patenkinti būdami Šengeno erdvėje, esame patenkinti dvišalėmis (Šveicarijos ir ES - BNS) sutartimis (...), bet narystė (ES - BNS) šiuo metu nediskutuojama“, - teigė diplomatė.
Kalbėdama apie savo ketverius metus trūksiančios kadencijos prioritetus, ambasadorė pirmiausia paminėjo kultūrą ir pažadėjo skatinti muzikų ir literatų mainus.
Be to, žadėjo tęsti bendradarbiavimą saugumo politikos srityje, be kita ko, padedant Lietuvai rengti šios srities ekspertus, kurių nemažai nuo 1992-ųjų metų mokėsi Ženevos saugumo politikos centre.
Kaip dar vieną svarbų savo veiklos prioritetų ambasadorė nurodė dvišalės prekybos skatinimą per Vilniuje veikiančius Šveicarijos-Baltijos šalių prekybos rūmus.
